Komisija konstatavo, kad nuo galimo nusižengimo praėjo daugiau
kaip 3 metai, todėl dėl senaties drausmės byla negali būti
keliama.
Komisijos nariai į nusižengimo esmę nesigilino.
„Pagal Teismų įstatymą, negalima iškelti teisėjui drausmės
bylos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai.
Šiuo atveju yra praėję 8 metai“, - žurnalistams sakė komisijai
pirmininkaujantis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.
Paklaustas, ar sprendimas galėtų būti kitoks, jei nebūtų
suėjusi senatis, jis aiškino, kad „tai lieka už bylos nagrinėjimo
ribų“.
Buvusios Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjos
A.Šimaitienės nusižengimą įvertinti prašė generalinis
prokuroras Darius Valys.
Liepos pradžioje jis prezidentei Daliai Grybauskaitei pranešė,
kad A.Šimaitienė išteisinta dėl galimos nusikalstamos veiklos,
tačiau kartu paprašė įvertinti, ar teisėja nepadarė drausminio
nusižengimo. Kreipimosi kopija buvo nusiųsta Teisėjų tarybai.
A.Šimaitienės, kuri kaltinta dokumento klastojimu ir
piktnaudžiavimu, teisėjos įgaliojimus dar 2006 metų vasarį
sustabdė tuometis prezidentas Valdas Adamkus.
Įtarta, kad A.Šimaitienė 2002 metais su sekretore Jolanta
Rutkauskiene suklastojo teismo posėdžio protokolą.
Jame buvo įrašyta, kad bylos dėl leidimo privatizuoti butą
lengvatinėmis sąlygomis posėdyje dalyvavo ne tik tuo suinteresuota
vilnietė, bet ir Vilniaus savivaldybės teisininkė.
Specialiosios tarnybos, kurios domėjosi šia byla dėl to, kad ji
išnagrinėta įtartinai greitai, išsiaiškino, jog teisininkė
posėdyje nepasirodė.
Byla narpliota kone ketverius metus.
A.Šimaitienė kaltinimus neigė - esą nusižengė tik tuo, kad
nepastebėjo sekretorės klaidos.
Šių metų birželio mėnesį teisėją ir sekretorę Apeliacinis
teismas išteisino. A.Šimaitienei priteista 295 tūkst. litų - tiek
sudaro per teisinių batalijų metus teisėjai nemokėtas darbo
užmokestis.
Kaip žurnalistams ketvirtadienį sakė A.Šimaitienė, šis
sprendimas apskųstas kasacine tvarka. Ji pati sakė nemananti, kad
yra padariusi kokį nors drausminį nusižengimą.
Liepą Seime buvo įregistruotas nutarimas dėl teisėjų
įgaliojimų grąžinimo A.Šimaitienei, tačiau jis nebuvo
svarstytas. Pačios teisėjos teigimu, kreipusis į Seimo pirmininkę
Ireną Degutienę ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką
Stasį Šedbarą dėl jos įgaliojimų atnaujinimo inicijavimo, ji iš
pastarojo sužinojo, kad pateiktas kasacinis skundas.
„Tik noriu atkreipti dėmesį, kad tas pats generalinis prokuroras
kreipėsi dėl mano įgaliojimų atnaujinimo, tai buvo birželio 23
diena, o po poros savaičių kreipėsi į prezidentę jau visiškai su
priešingu pareiškimu - atleisti mane kaip pažeminusią teisėjo
vardą. Jis nurodo, kad aš padariau drausminius pažeidimus“, -
žurnalistams sakė buvusi teisėja.
„Nepaisant to, prokurorai rugpjūčio 20 dieną kreipėsi su
kasaciniu skundu į Aukščiausiąjį Teismą, nors patys
pripažįsta, kad šių metų birželio 20 dieną yra pasibaigusi
senatis ir man baudžiamasis persekiojimas jau yra nebegalimas. Tik
jie nesutinka su mano išteisinimu“, - aiškino A.Šimaitienė.