Nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismas V.Tarvainienę pripažino kalta dėl 47 metų Gražvydo Narbuto nužudymo.
Be to, nuteistoji nukentėjusiojo broliui turės atlyginti 2092 litų turtinę ir 5000 litų neturtinę žalą.
Kompanija gėrė alų ir vyną
Tragiškai pasibaigęs barnis tarp kaimynų Kelmės rajono Čėsniškės kaime kilo pernai gruodžio 21-osios pavakare.
Tą dieną V.Tarvainienės sugyventinis talkininkavo G.Narbutui.
Abu vyrai pasikvietę dar vieną kaimyną išėjo dirbti į mišką. Prieš kibdami į darbą jie išgėrė degtinės.
Kol vyrai darbavosi miške, V.Tarvainienė su drauge ir jos sugyventiniu pasiėmė alaus ir užėjo į svečius pas kaimyną.
Kai iš miško sugrįžo talkininkai, išgertuvės buvo tęsiamos. Kompanija gėrė alų ir vyną.
Vakare keli sugėrovai išėjo namo, V.Tarvainienės sugyventinis užsnūdo, o ji pati ėmė kivirčytis su jau gerokai apgirtusiu G.Narbutu.
Peiliu perpjovė arteriją
V.Tarvainienę, apsvaigusią nuo alkoholio, papiktino G.Narbuto pagyros, kad jis yra geriausias darbininkas.
Moteris sugėrovui pareiškė, kad yra ir geresnių darbininkų, o prieštarauti ėmusį G.Narbutą dar pavadino depresija.
Anot V.Tarvainienės, įsižeidęs kaimynas trenkė kumščiu į veidą, griebė už plaukų, trenkė į sieną ir galiausiai ėmė smaugti.
Užpulta moteris stvėrė peilį ir dūrė juo užpuolikui į pilvą.
Kai šis susirietė, V.Tarvainienė dar sykį peiliu dūrė jam į petį.
Peilio geležtė perpjovė pažasties arteriją ir ūmiai nukraujavęs G.Narbutas mirė dar nesuspėjus atvykti iškviestiems greitosios pagalbos medikams.
Teisėjui atšovė replika
Prieš teismą stojusi V.Tarvainienė sakė, kad iki lemtingo kivirčo su G.Narbutu niekada nesipyko.
Teisme moteris tvirtino, kad sužaloti kaimyno nenorėjusi, o peiliu tik gynėsi nuo jo.
Kadangi antrąkart G.Narbutui peiliu V.Tarvainienė dūrė, kai jis sukniubo ir nebekėlė grėsmės, teisiamosios versija apie būtinąją gintį teismas nepatikėjo.
Kai skelbdamas nuosprendį teisėjas pasakė, kad V.Tarvainienė įvykdė tyčinį nusikaltimą, teisiamoji pasipiktino ir sviedė repliką: „Jei būčiau laukusi, kol jis mane pasmaugs, tai dabar jis, o ne aš būtų važiavęs į kalėjimą.”
Supykusi V.Tarvainienė dar išrėžė, kad už grotų pateko tik dėl to, kad yra neturtinga: „Jei būčiau turėjusi pinigų, jau seniai būčiau vaikščiojusi laisvėje.”