„Nusprendžiau visiškai išsivalyti ir viską papasakoti.
Jei ateityje vienas ar kitas teisiamasis prisimintų kokį nusikaltimą, aš vėl būčiau vedamas į teismus.
Mano amžiaus žmogui to nebereikia”, – Vilniaus apygardos teisme kalbėjo 63 metų J.Bielskis. Jis žadėjo apie visus nusikaltimus kalbėti atvirai.
J.Bielskiui, pravarde Senelis, daugybę klausimų turi ir prokuroras, ir kitų kaltinamųjų advokatai, todėl vieno teismo posėdžio jo apklausai neužteko.
Teisme veidą po juoda kauke slepiantis J.Bielskis aiškino, kad bendradarbiauti su teisėsauga pradėjo ne dėl pareigūnų spaudimo ar blogų kalėjimo sąlygų, o keršydamas – mat jį teisėsaugai įskundė kartu teisiami Gediminas Jacka ir šiaulietis Viktoras Mula.
Skundė vienas kitą
J.Bielskis vienintelis iš viso būrio kaltinamųjų teisme drąsiai minėjo 59 metų verslininko Palangos kurhauzo bendrasavininkio G.Jackos pavardę.
J.Bielskis prisiminė, kad geri jų santykiai nutrūko dėl sklypo Palangoje. Esą G.Jacka, pardavęs savo namą, kartu pardavė ir bendrą kiemą.
Įpykęs J.Bielskis nusprendė su G.Jacka aiškintis santykius.
„Tikėjausi, kad G.Jacka atsiprašys, bet jis nubėgo pas prokurorus, o šie jį nusiuntė į Policijos departamentą”, – pasakojo J.Bielskis.
Jis įsitikinęs, kad tada G.Jacka papasakojo apie kai kuriuos nusikaltimus. Už grotų atsidūręs J.Bielskis paslapčia perdavė G.Jackai laišką, kuriame užsiminė, kad jam reikia pinigų.
„Tai buvo švelni užuomina, kad tik gavęs pinigų aš jo neišduosiu”, – prisipažino J.Bielskis.
Laišką gavęs G.Jacka kitą dieną J.Bielskio žmonai į Kauną nuvežė 20 tūkstančių litų.
Užsakymas – per tarpininką
Prokurorai J.Bielskiui pareiškė įtarimus surengus Telšių gyventojo Hilarijaus Sasnausko, pravarde Lerukas, nužudymą.
Jis buvo pakirstas kulkų 1993 metais savo namo kieme, kai lipo iš automobilio VAZ-2109.
J.Bielskis teigė, kad šį nusikaltimą užsakė G.Jacka, kuris ant H.Sasnausko pyko dėl jam nepalankaus liudijimo teisme.
G.Jacka esą parodęs J.Bielskiui namą, kuriame gyvena telšiškis, jie kartu apžiūrėjo vietą, kur žudikai galėtų pastatyti automobilį.
Abu sutarė, kad H.Sasnauską nužudys šiaulietis Saulius Skėris. Jam J.Bielskis perdavė visą informaciją, bet nenurodė, kas yra šio nužudymo užsakovas.
G.Jacka už šį darbą esą pažadėjo 5 tūkstančius JAV dolerių ir iš karto po nužudymo juos atvežė J.Bielskiui.
Šis atsiskaitė su S.Skėriu. J.Bielskis tikino pats neturėjęs jokio tikslo susidoroti su H.Sasnausku, nes iki nusikaltimo nežinojo net jo pavardės.
Nusikaltimus planavo kartu
J.Bielskio tvirtinimu, G.Jacka taip pat pažinojo S.Skėrį, tačiau dėl užduoties tiesiai į jį nesikreipė.
J.Bielskis patvirtino, kad jis su G.Jacka aptarė ir kitus nusikaltimus.
Jie drauge planavo tuomet „Ekspress” bankui vadovavusio Vladimiro Naidūno verslo partnerio Igorio Žukovskio-Zilbero pagrobimą.
Kad verslininkas liktų gyvas, buvo reikalaujama 200 tūkstančių JAV dolerių. Nors I.Žukovskis-Zilberas buvo pagrobtas, šis nusikaltimas sužlugo.
Vėliau J.Bielskis teigė sulaukęs G.Jackos prašymų sužaloti vyriausiąjį Palangos architektą Edmundą Benetį.
Buvo prašoma architektą sumušti taip, kad jis negalėtų eiti į darbą.
Teisme parodymus jau davęs G.Jacka tai kategoriškai neigė.
Vietoj lazdų – sprogmuo
Daugumą užsakymų J.Bielskis patikėdavo ištikimam savo parankiniui S.Skėriui, nors jis kartais net persistengdavo.
Kai kaunietis Algirdas Žemaitis, pravarde Kukas, J.Bielskiui kortomis pralošė 10 tūkstančių JAV dolerių ir atsisakė juos mokėti, nusikaltėlių šulas paprašė S.Skėrio primušti Kuką beisbolo lazdomis.
Bet S.Skėris su bendražygiais po A.Žemaičio automobiliu pritvirtino sprogmenį. Tiesa, jis nesprogo. Už nevykusį darbą J.Bielskis išplūdo S.Skėrį ir jam nesumokėjo.
Bandė išgauti prisipažinimą
Pradėjęs bendradarbiauti su teisėsauga, J.Bielskis kelis kartus S.Skėrį lankė Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Kriminalistų lydimas slaptą garso įrašymo įrangą turintis J.Bielskis pas bendražygį ėjo išsiaiškinti, kas Kaune nušovė Ramaškės grupuotei vadovavusį Ramūną Kuzminą.
S.Skėris neprisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, nors netrukus po R.Kuzmino nužudymo jis J.Bielskiui davė pasaugoti 10 tūkstančių JAV dolerių.
Iš kitų nusikaltėlių J.Bielskis girdėjo, kad būtent tokia suma buvo pažadėta R.Kuzmino žudikui.
Šią bylą nagrinėjantis teismas S.Skėrio apklausti nespėjo, nes pernai jis mirė.
Draugavo nuo jaunystės
J.Bielskis ir G.Jacka pažįstami nuo jaunystės. Dar sovietmečiu G.Jacka kartu su vienu Teisės fakulteto studentu įvykdė nusikaltimą. G.Jacka vienas prisiėmė kaltę ir neišdavė būsimo teisininko. Toks poelgis patiko J.Bielskiui, tad jis kolonijoje ėmė globoti dar nepatyrusį nusikaltėlį iš Palangos.
Vėliau vyrus siejo verslo reikalai. Palangoje jų namai stovėjo šalia, o vaikai žaidė viename kieme.
G.Jacka neigia artimus ryšius su J.Bielskiu. „Jis mane tik reketuodavo”, – viename teismo posėdžių pareiškė palangiškis.
Prieš keletą metų duodamas interviu „Lietuvos rytui” G.Jacka apgailestavo, kad 1992 metais kreipėsi į J.Bielskį, norėdamas atgauti pavogtą savo automobilį, ir pradėjo su juo bendrauti.
J.Bielskis vakar teisme prisipažino, kad pareigūnams pradėjus tirti bendrus nusikaltimus jis nuolat jautė G.Jackos spaudimą ir iki šiol bijo jo keršto.
J.Bielskis prisiminė, kad su G.Jacka jie buvo geri bičiuliai. Jis sakė ne kartą svečiavęsis pas G.Jacką Kaune ir Palangoje. „Aš pas tave ne kartą esu lankęsis ir miegojęs – dar tada, kai turėjai kazino ir prostitučių prie baro”, – buvusiam draugui teisme kalbėjo J.Bielskis.
Abu vyrai buvo turtingi, tačiau pinigus leisdavo skirtingai. J.Bielskis jautė silpnybę prabangiems automobiliams ir jais puikuodavosi prieš bičiulius. Jis važinėdavo „Porsche Boxer”, „Infinity FX”, „Mercedes-Benz SL”. G.Jacka tuo metu vairavo kuklius automobilius „Ford Scorpio” ir „Opel Omega”. Tačiau jis daug pinigų investavo į nekilnojamąjį turtą.