Jie tada neva sutrukdė kontrabandininkų užmačioms iš Kaliningrado srities į Lietuvą Nemunu ties Paleičių kaimu Šilutės rajone atplukdyti, po to į šalies gilumą nugabenti nelegalų krovinį.
Šie 4 pareigūnai budėjo pasaloje, kai į juos netikėtai pradėjo šaudyti neva nelegalaus krovinio pasienyje lūkuriavęs Šilutės gyventojas 44-erių Jonas Klymantas. Pareigūnai A.Žukas ir A.Gaižauskas nespėjo išsitraukti ginklų iš dėtuvių ir buvo sužeisti. Pirmas - į krūtinę, antras – į kirkšnį. Jų kolega 26-erių R.Ubartas paleido šūvį į J.Klymantą ir jį nukovė.
Po 5 mėnesių visi šie pareigūnai kaip itin nusipelnę valstybės sienos apsaugai Vyriausybės vardu buvo apdovanoti, o baudžiamoji byla dėl ginklo panaudojimo ir žmogaus nužudymo iš tarnybinio ginklo - nutraukta. Motyvai – R.Ubartas šovė labai susijaudinęs būtinosios ginties sąlygomis.
Tokį Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Kolyčienės priimtą sprendimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai neseniai apskundė nužudytojo brolis Pagėgių gyventojas 37-erių Simas Klymantas. Tai jis padarė po to, kai Šilutės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Rimantas Kurpavičius šį ikiteisminį tyrimą atnaujinti atsisakė.
„Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas, priimtas nepilnai ištyrus įvykio aplinkybes, nepilnai surinkus reikšmingą bylai medžiagą, nesiremiant ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis arba juos netinkamai vertinant“, - teigiama S.Klymanto rašte.
Broliui nebuvo leista susipažinti su tyrimo byla, o nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra išdėstyta J.Klymanto nusikalstamos veikos esmė. Įrodymų, kad J.Klymantas buvo susijęs su kontrabandos organizavimu, gabenimu ar kita nusikalstama veika, nesurinkta. Prokurorė teigia, kad nepavyko nustatyti asmenų, su kuriais galbūt J.Klymantas buvo susitaręs gabenti kontrabandinį krovinį, o jo teiginiai, kad pasienyje rengėsi žvejoti, o ne stebėti aplinką, jokiais faktais nepaneigti.
„Ar pasalos dalyviai, turėdami technines priemones, šviesiausią metų naktį nematė, kad į įvykio vietą automobiliu J.Klymantas atvyko vienas, be to, jis turėjo asmens dokumentus. Kur ta mistinių septynių asmenų grupė ir jos automobilis „Subaru“ , kurių niekas iš 20 pasienio operacijoje dalyvavusių pareigūnų nesulaikė? Juk į galimos kontrabandos perkėlimo vietą J.Klymantas nebuvo net nuėjęs, negi jo nusikalstami veiksmai buvo vaikščiojimas pievoje? Taip, jis sužeidė du žmones, bet tikrai nežinodamas, kad tai VSAT pareigūnai, o ne plėšikai“, - savo skunde teigia S.Klymantas.
Brolis įrodinėja, jog tada, kai sužeistieji pradėjo šaukti esą pasieniečiai ir paleido šūvį į orą, J.Klymantas puolė bėgti. Jis pats buvo labai susijaudinęs, išsigandęs, nežinojo ir galimai negirdėjo chaotiško pasienio pareigūnų šauksmų ir šūvių. R.Ubartui tada grėsmė gyvybei nebuvo kilusi. O jis, būdamas specialiai paruoštas naudoti šaunamąjį ginklą ir veikti ekstremaliose situacijose ir šauti tik į gyvybiškai nepavojingas kūno dalis ir sulaikomąjį taip neutralizuoti, elgėsi kaip azarto apimtas medžioklis. Atsistojęs šaltai nusitaikė į tariamą kontrabandininką ir jį vienu šūviu nukovė.
“Tik po to, kai nušovė mano brolį, jam atsirado baimė dėl pasekmių ir „didelio susijaudinimo“ būsena. Šio pasieniečio veika turėtų būti kvalifikuojama arba pagal LR BK 129 str. 1 d. arba LR BK 132 str. 3 d., taip pat pagal LR BK 228 str. 1 d., jam turi būti pareikšti įtarimai, o byla perduota teismui. Tik teismui spręsti, kaltas dėl mano brolio nužudymo pareigūnas R.Ubartas, ar ne,“, - įsitikinęs S.Klymantas.
Jis stebisi, kad pasala, tokia svarbi operatyvinė priemonė, buvo taip prastai paruošta, už jos organizavimą niekas nebuvo atsakingas. Pareigūnai važiavo iš visur, neaišku ko ir kaip apsiginklavę. Nesiaiškinta, ar VSAT yra nustatyta tipinių operatyvinių priemonių vykdymo tvarka, ar ji nepažeista. S.Klymanto nuomone, VSAT pareigūnai, gaudami leidimą nešioti ir naudoti tarnybinį ginklą, turėjo būti išlaikę įskaitas, psichologiškai stabilūs, mokėti šaltai veikti pavojingose, situacijose, adekvačiai vertinti aplinkybes ir tinkamai naudoti ginklą.
O vienas jų atėmė atsitiktiniam žmogui gyvybę. Todėl be tėvo liko augti 12 metų J.Klymanto sūnus.
„R.Ubartas, neva taikydamas ir šaudamas į kojas iš 10-14 metrų, esant šviesiai nakčiai, pataiko į krūtinę ir nušauna mano brolį, o prokurorė nustato, kad jis buvo sužeistas ne į gyvybiškai pavojingas kūno vietas...“, - stebisi S.Klymantas.
Dėl to, kad žuvusįjį J.Klymantą bylos tyrėjai dar tyrimui nesibaigus įvardijo kaip ginkluotą užpuoliką ir kontrabandininką, jo brolis Simas kreipėsi į prokurorę dėl velionio teisės į gynybą užtikrinimo. Bet gaudavo atsakymą, kad gynėją bus galima pakviesti tik priėmus sprendimą byloje.
Tad didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje byloje, kai valstybės pareigūnas nušauna žmogų, kuriam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o jis negali užsitikrinti savo teisės į gynybą, nes gyvybę pakirto kulka, prokurorė nepaisė pareigos užtikrinti jo gynėjo dalyvavimą. (LR BK 51 str.).
Būtent dėl to šioje kruvinoje pasienio dramoje visuomenė iki šiol nežino visos tiesos, nes likę daug neaiškumų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado V.Butino ir Premjero A.Kubiliaus išdalintos padėkos pareigūnams nė vieno iš šešėlių neišsklaidė.
„Tyrimas byloje atliktas siaurai, neobjektyviai, šališkai ir atmestinai, nesurinkus visų būtinų bylai ištirti dokumentų, tinkamai neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių. Nutarimas nutraukti bylą painus, neaiškus ir nekvalifikuotas, neišdėstyta bylos esmė ir aplinkybės: kiek pasieniečių dalyvavo pasaloje, koks kiekvieno vaidmuo, kiek buvo techninių priemonių (tame tarpe ir ginklų), kiek iš kiekvieno ginklo ir kokiomis aplinkybėmis paleista šūvių ir kas šaudė, kokia buvo padėtis šaudančiųjų (atsigulę, atsistoję), tūtelių padėtis pagal šaudančiuosius (taip galima nustatyti šūvių kryptį) ir t.t., remtąsi prielaidomis ir faktų pritempimu.
Esant tokioms aplinkybėms, ikiteisminį tyrimą būtina baigti kaltinamuoju aktu ir bylą perduoti nagrinėti teismui, nes tik jis vykdo teisingumą,“- Klaipėdos apygardos prokuratūrai įrodinėja S.Klymantas.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas V.Butinas(viduryje) didžiuojasi Premjero R.Kubiliaus apdovanotais Pagėgių rinktinės pareigūnais R.Ubartu, A.Žuku, A.Gaižausku ir A.Čelkiu.