Tragišką lemtį pernai dažniausiai nešė penktadienis bei mėnesio 20-ąją dieną kilę gaisrai.
Daugiau kaip 60 proc. žuvusiųjų gaisruose sudaro išgeriantys ir asocialūs piliečiai, nelinkę rūpintis savo saugumu.
Nors pernai gaisruose žuvo 233 žmonės (2009 m. – 203), o 215 gyventojų (211) buvo traumuota, vis dėlto žuvusiųjų skaičius yra 15 proc. mažesnis, palyginti su 5-erių praėjusiųjų metų žuvusių žmonių gaisruose vidurkiu (275 žmonės).
Be to, 2010 m. gaisruose nežuvo nei vienas vaikas (2009 m. – 3). To dar nebuvo per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.
Pernai labai padaugėjo gaisrų, kuriuose žūdavo daugiau nei vienas žmogus. 2010 m. kilo 27 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 5 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, dviejuose gaisruose žuvo po 4 žmones, o gaisras kilęs Rokiškio mieste 2010 metų rugsėjo 10-osios naktį nusinešė net 5 gyventojų gyvybes. 2009 metais buvo kilę 25 gaisrai, kuriuose žuvo 2 ir daugiau žmonių.
Ugniagesiai iš gaisrų išgelbėjo 223 gyventojus (2009 m. – 217), tarp jų 26 vaikus.
Lietuvoje praėjusiais metais kilo 12191 gaisras. Palyginti su 2009 metais, jų sumažėjo 25 proc. Miestuose užgesinti 6544 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5647. Pernai kaimo vietovėse gaisruose žuvusiųjų skaičius miestų aukas viršijo net 63-imis gyventojais. Jeigu miestuose buvo netenkama žmogaus beveik kas 77-ame gaisre, tai kaime – net kas 38-ame. Tam ypač didelės įtakos turi jau ne vienerius metus nesikeičiančios ir tik gilėjančios socialinės kaimo problemos: nedarbas, girtavimas, dėl lėšų trūkumo netvarkoma šildymo įranga, pasenusi elektros instaliacija ir kt.