Apeliacinio teismo kolegija pažymėjo, kad anksčiau nusikaltęs vaikinas nepadarė išvadų. Nors jis buvo metams apgyvendintas stacionaraus pobūdžio Čiobiškio vaikų socializacijos centre, tačiau iš jo pabėgo ir elgėsi dar pavojingiau negu anksčiau – per mažiau nei 1 parą nuo pabėgimo jis padarė penkis sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą.
Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę šiam nepilnamečiui, neatsižvelgė į tai, kad sulig kiekvienu plėšimu vaikinas darėsi vis įžūlesnis bei agresyvesnis, aktyviau naudojo ginklą, nukentėjusiesiems juo grasindamas, o nukentėjusiajam Japonijos piliečiui sudavė net 20 smūgių į įvairias kūno vietas.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, yra aiškiai per švelni, todėl paskyrė vaikinui kalėti penkerius metus. Bausmę jis atliks nepilnamečių pataisos namuose.
Vaikinas kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu nuosprendis nebuvo skųstas, iš kitų nepilnamečių ir vieno Japonijos piliečio atėmė striukes, telefonus, pinigines, pinigus, korteles ir kitus daiktus, grasino jiems peiliu, mušė. Minėtam Japonijos piliečiui jis 20 kartų smogė peiliu ir sunkiai sužalojo. Vaikinas teigė, kad, pabėgęs iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro, plėšikavo norėdamas grįžti namo, tačiau teismas nustatė, kad gautų daiktų jis nė nebandė parduoti.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundusi prokurorė prašė vaikinui skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pats nusikaltęs vaikinas taip pat skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir reikalavo jį perkelti į kitą specialią auklėjimo įstaigą ne ilgiau, nei kad jis sulauks pilnametystės.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.