BNS žiniomis, į Kauno apygardos teismo pirmininką kreipėsi
vienos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nariai.
Jie teigė, kad parašai priimtose nutartyse yra ne jų, parašai
galimai suklastoti, esą jie pasirašė visiškai po kitokiomis
nutartimis.
Šiai kolegijai vadovauja teisėjas Arvydas Stankus.
Lietuvos teisėjų asociacijos ir Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis lrytas.lt žurnalistui minėjo, kad įtarimai, jog galimai suklastotos nutartys paleisti į laisvę nusikaltėlius kilo teisėjo Arvydo Stankaus vadovautos kolegijos nariams, Kęstučiui Dargužiui ir Reginai Cemnolonskienei.
A.Milinis pripažino, jei pasitvirtins įtarimai, tai bus precedento Lietuvos teismų istorijoje iki šiol neturėjęs skandalas.
- Ar jau nustatyta, kad teisėjas A.Stankus galėjo suklastoti kitų teisėjų, kolegijos narių parašus?
- Tai nenustatyta ir mes to negalime padaryti. Buvo tokios aplinkybės - A.Stankaus vadovautos teisėjų kolegijos nariai pasakė, jog parašai galimai ne jų. Mes tik nustatėme šias aplinkybes, o šiandien Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pasirašė teikimą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Mes kreipėmės pagal nustatytą faktą, o kas tą padarė (suklastojo parašus, - aut. past.), nustatys prokurorai per ikiteisminį tyrimą.
- Kaip teisėjai pastebėjo, kad nutartys, kurias jie priėmė nagrinėdami apeliacines bylas, yra galimai suklastotos?
- Į mane kreipėsi abu teisėjai – K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė. Teisėjai, žiūrėdami „Liteko“ sistemoje įvestas nutartis, kurioje dalyvavo kaip kolegijos nariai, pastebėjo keistų dalykų.
R.Cemnolonskienei kilo įtarimas, kad vienos nutarties rezoliucinė dalis neatitinka tos nutarties, kurią jie buvo aptarę, kurią priėmė ir patvirtino parašais.
K.Dargužiui kilo kitoks įtarimas, nes viename nutarties lape, kur pradedami rašyti motyvai, buvo teigiama, jog skundas atmestinas, o pabaigoje - kad skundas tenkintinas.
- Kaip suprasti šį akibrokštą - teisėjo ar teismo darbuotojų neraštingumu?
- Čia galima įvairiai spėlioti. Kai teisėjai pamato tokius faktus, jiems iš karto kyla įtarimų. Kokių daugiau faktų bereikia? Mes vykdėme vidinį tyrimą, išsireikalavome bylų, kurias nagrinėjo A.Stankaus vadovauta kolegija.
- Ką darysite su bylomis, kurias nagrinėti paskirtas teisėjas A.Stankus?
- Spręsime. Jis dabar serga, o kai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sustabdyti jo įgaliojimai, bylos bus perskirstytos kitiems teisėjams. Kiek tai užtruks – sunku pasakyti. Yra pradėtų bylų, kurias teks iš naujo nagrinėti kitiems teisėjams, bus daug darbo.
- Kaip pats teisėjas A.Stankus paaiškino galimai suklastotų parašų atsiradimą nutartyse?
- Pirmas dvi dienas, kol neišsireikalavome bylų, jis dar buvo darbe, tačiau mes negalėjome prašyti jo paaiškinimo, kol teisėjai (K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė) galutinai nepatvirtino (kad jų parašai galimai suklastoti, - aut. past.).
Po to jau būtume prašę A.Stankaus paaiškinimo, bet jis susirgo. Jo klausėme, ar jis nenorėtų parašyti paaiškinimo. Jis sakė to negalintis padaryti dėl sveikatos būklės. Jį visiškai suprantu, jis labai jautrus žmogus.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Teisminė valdžia nedelsdama kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl fakto nustatymo, kad Kauno apygardos teismo (KAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas galimai suklastojo baudžiamųjų bylų procesinius dokumentus.
Prieš savaitę du KAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai kreipėsi į teismo pirmininką ir pareiškė, kad įtaria procesinių dokumentų, sprendimų klastojimus kai kuriose bylose, trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. Šiose bylose teisėjai dalyvavo kaip kolegijos nariai. Dėl tokio pranešimo faktų buvo pradėtas vidaus tyrimas.
„Tai yra bylos, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų prieš laiką. (...) KAT nagrinėjo tokius skundus ir priimtose nutartyse teisėjai, kurie pareiškė, kad nutartys yra suklastotos, buvo priimti vienoki procesiniai sprendimai, tai yra teigiama, kad kolegija nusprendė atmesti laisvės atėmimo vietose nuteistųjų skundus.
Tuo tarpu tiek procesinius dokumentus saugančioje „Liteko“ sistemoje, tiek pačiose bylose buvo kitokie procesiniai sprendimai, tai yra sprendimai, kuriais tokie asmenys buvo paleisti iš įkalinimo vietų“, - sakė G.Kryževičius.
Teisėjų taryba Generalinei prokuratūrai parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ne prieš asmenį ar jų grupę, bet dėl per tyrimą paaiškėjusio fakto.
Taip pat prokurorų prašoma apsvarstyti galimybę dėl proceso atnaujinimo inicijavimo tose bylose, kuriose buvo priimtos nutartys. Be to, iš įvairių teismų buvo išreikalauta dar 14 bylų.
Iš jų dar dvi bylos Kauno apygardos teismo pirmininkui sukėlė abejonių, ar nebuvo panašių klastojimo atvejų.