Pirminiais duomenimis, šešėlinių maisto produktų prekybos organizatorių apyvarta per praėjusius metus siekė beveik 3,5 milijono litų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma siekia iki 800 tūkstančių litų.
Premjeras Andrius Kubilius,
susipažinęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo
Vitalijaus Galiaus pateikto tyrimo išvadomis, sakė esąs „šokiruotas ir
nušiurpęs“.
Pasak Premjero, Šiauliuose atskleista nusikalstama
veikla dar kartą patvirtina, kad Vyriausybės sprendimas įvesti
kasos apartus yra teisingas ir būtinas, nes tai užkirs kelią
šešėlinei veiklai. „Esu šokiruotas gavęs šią žinią. Bendrais bruožais žinojome
situaciją, bet tikrai nemaniau, kad toks piktybiškas
piktnaudžiavimas klesti turgaus prekyvietėse“, - sakė premjeras.
Nustatyta, kad Šiauliuose gyvenanti L. Š. kartu su bendrininkais nuo 2009 metų „Dvaro“ turgavietėje, penkiose prekybos vietose, skirtingu laikotarpiu pasamdė 11 asmenų, kuriems išpirko verslo liudijimus ir nurodė prekiauti kalakutiena, kita paukštienos mėsa ir jos gaminiais. Įtariama, kad L. Š. ir jos bendrininkai mokėjo turguje dirbantiems žmonėms neoficialius atlyginimus, jų vardu užsakinėjo ir tiekė prekes, surinkdavo gautus pinigus. Preliminariai paskaičiuota, kad L. Š. iš vieno prekiautojo per 11 mėnesių gavo vidutiniškai apie 170 tūkstančių litų pajamų, o į oficialią prekiaujančio pagal verslo liudijimą asmens apskaitą įtraukta tik apie 70–80 tūkstančių litų gautų pajamų. Be to, nelegaliai dirbusiems prekeiviams buvo išmokėta apie 80 tūkstančių litų neoficialaus atlyginimo.
FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai surinko duomenų, kad didžioji produkcijos dalis buvo užsakoma iš įmonių, oficialiai prekiaujančių paukštienos mėsa bei jos gaminiais, kita dalis produkcijos be dokumentų buvo įsigyjama iš tų pačių įmonių ar fizinių asmenų. Be to, išaiškinta, kad iš dalies produkcijos, kurios galiojimo terminai baigėsi arba ji buvo nekokybiška, namų sąlygomis buvo gaminamas paukštienos faršas, o atskirais atvejais produkcija būdavo perplaunama ir sumaišoma su kokybiška produkcija. Prireikus produkcijos realizavimo terminai buvo pratęsiami pagal prekių tiekėjo pateiktą pavyzdį, suklastojant prekių etiketes ir jose įrašant kitą realizacijos terminą.
Pirminiais duomenimis, L. Š. iš sukurtos maisto produktų prekybos schemos per metus gavo daugiau nei 1,2 mln. litų pajamų. Jei L. Š. būtų įregistravusi savo vykdomą individualią veiklą, viršijusią 100 tūkstančių litų apyvartą, ji turėtų prievolę registruotis PVM mokėtoju, deklaruoti ir mokėti PVM. Neįregistravusi veiklos, L. Š., kaip įtariama, į valstybės biudžetą nesumokėjo 231 tūkstančių litų PVM.
FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjų atskleista nusikalstama schema rodo, kad asmenys, siekdami nuslėpti save, kaip ūkinės komercinės veiklos organizatorius ir darbdavius, išskaidydavo bendrą veiklos apyvartą, įgydavo kitų asmenų vardu verslo liudijimus tam, kad būtų išvengta registravimosi PVM mokėtoju. Įtariama, kad dauguma Šiaulių miesto turgavietėse pagal verslo liudijimus žuvimi, rūkytos mėsos gaminiais, paukštiena ir jos gaminiais prekiaujančių asmenų turi savo „darbdavius“, tai yra asmenis, kurie rūpinasi prekių tiekimu, moka prekiautojams nelegalius atlyginimus, derina tarpusavyje parduodamų prekių kainas, perspėja apie atliekamus arba numatomus atlikti patikrinimus, nustato, kokia dalis prekių gali būti realizuojama be dokumentų. „Darbdaviams“ yra atiduodamos gautos pajamos, nuo kurių jokie mokesčiai nesumokami.
Atliekamas ir dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl šešėlinių maisto produktų organizatorių. Tiriamos aplinkybės, kai Šiaulių rajone gyvenantys A. L. ir G. B., įrengę neregistruotą sandėlį mėsos produktams laikyti, imitavo dirbą dviejose uždarosiose akcinėse bendrovėse ir, įsigiję verslo liudijimus, turgavietėse prekiavo mėsos produktais. Išaiškinta, kad tokios prekybos organizatoriai samdė per 30 turgaus prekiautojų, nupirko verslo liudijimus, mokėjo turgaus prekyviečių nuomos mokesčius, samdė du vairuotojus ir taip nuslėpė tikrąją prekybos apimtį, darbinius santykius ir išvengė mokesčių į valstybės biudžetą. Atliekamo tyrimo duomenimis, nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma siekia daugiau nei 500 tūkstančius litų.