Lygiai tokia pati siunta buvo sulaikyta ir praėjusią savaitę.
Anot „DPD“ generalinio direktoriaus Vytauto Kudzio, su mėginimais pašto siuntomis į užsienį tautiečiams išsiųsti nelegalių rūkalų įmonė susiduria nuolat.
Tvarkydami į Didžiąją Britaniją siųsti paruoštas siuntas „DPD“ darbuotojai atkreipė dėmesį į įtartiną paketą, kuriuo, esą turėjo būti siunčiami stiklo lakštai. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams šis siuntinys irgi pasirodė įtartinas – nėra labai racionalu naudotis sąlyginai nepigiomis greitųjų siuntų paslaugomis į Angliją siunčiant stiklą.
Detaliai patikrinus paketą paaiškėjo, kad stiklo lakštai viso labo temaskavo slėptuvę – siuntinys buvo prikimštas rusiškų cigarečių „Jin Ling“. Iš viso siuntinyje buvo rasti 379 pakeliai rusiškų cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė – apie pustrečio tūkstančio litų.
Vos prieš savaitę tokiu pat būdu į Angliją buvo mėginta išsiųsti 460 pakelių kontrabandinių cigarečių, kurių vertė juodojoje rinkoje – apie 3 tūkst. litų. Siuntėjas – viena Kaune registruota įmonė.
„DPD“ generalinis direktorius V. Kudzys teigia, kad lietuviai turi įsisenėjusį polinkį pašto siuntas paįvairinti cigarečių kontrabanda.
„Sulaikius eilinę siuntą kurį laiką būna ramu, bet po poros mėnesių, žiūrėk, vėl pastebime nelegalių rūkalų prikimštą siuntinį“, – pasakojo „DPD“ įmonės vadovas. Anot jo – įtartinas siuntas išduoda nelogiški maršrutai, siunčiamų daiktų pobūdis ar net siuntos svoris bei daugelis kitų, patyrusiems darbuotojams žinomų niuansų.
Vilniaus TM pareigūnai pasakoja, kad nelegalius tabako gaminius mėginama siųsti pačiais įvairiausiais būdais. Cigarečių prikemšami kompiuteriai, vandens pilstymo aparatai, vieną kitą rūkalų bloką neretai prideda ir prie siunčiamų dokumentų. Naujausia mada siųsti – stikle supakuotas cigaretes. Dažniausiai tokie nelegalūs rūkalai iš Lietuvos siunčiami į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją ar Italiją.
Kaip teigia pareigūnai, cigarečių su lietuviškomis banderolėmis siuntėjai mūsų šalies įstatymų nepažeidžia, nes pirkdami jas asmenys sumoka akcizo mokesčius. Tačiau nereikia pamiršti, kad kiekviena šalis gavėja dėl akcizinių prekių įvežimo taiko nacionalinius teisės aktus. Jei paaiškėja, kad tos šalies akcizinių prekių įvežimo normos viršijamos, gavėjas privalės sumokėti toje šalyje galiojančius mokesčius.