Teismas paskelbė, kad ieškovė visiškai neįrodė ieškinio
pagrindo, todėl ieškinys valstybei atmestas. Šio teismo nutartį
dar galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
N.Venckienė siekė įrodyti, kad Generalinė prokuratūra ir
Teisingumo ministerija turi atsakyti dėl jos pačios rašytų
nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardintų laikmenų pavadinimų
paviešinimo.
Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai su
ieškiniu nesutiko, tvirtindami, kad N.Venckienė neįrodė patyrusi
žalą.
Drąsiaus Kedžio sesuo ieškinyje teigė, kad prokuroras po
teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Laimutės Stankūnaitės sesers
Violetos Naruševičienės nužudymo 2009-ųjų spalio 8 dieną teismo
paprašė leidimo iš telekomunikacijų bendrovių išreikalauti
duomenis apie galimai susijusių su įvykiu asmenų skambučius.
Teisėja Jolanta Vėgelienė davė leidimą patikrinti kelių
dešimčių asmenų duomenis. Pasak Generalinės prokuratūros
atstovės Deimantės Nikitinienės, spalio 9 dieną, paaiškėjus, kad
šiame sąraše buvo ir N.Venckienės pavardė, gauti duomenys iš
karto buvo sunaikinti ir informacija niekada nebuvo panaudota.
Be to, ieškinyje teigiama, kad N.Venckienės kaip teisėjos
teisės buvo pažeistos, nes Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras
Kęstutis Betingis 2009-ųjų lapkričio 27 dieną raštu kreipėsi į
Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį.
Prokuroras pranešė, kad teisėjos kompiuteryje rasta dokumentų,
pavadintų įvairiais nepagarbiais, įžeidžiančiais ir
necenzūriniais pavadinimais, dalis jų rašyti D. Kedžio vardu. Po
to, pasak teisėjos, informacija apie pavadinimus tapo žinoma
viešai.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės, K.Betingis privalėjo
pranešti teismo, kuriame dirbo N.Venckienė, vadovui apie jos
veiksmus, galimai neatitinkančius etikos reikalavimų.
D.Nikitinienė taip pat tikino, kad su N.Venckienės sutikimu buvo
paimtas jos kompiuterio sisteminis blokas.
N.Venckienė kėlė klausimų ir dėl to, kaip informacija apie
jos kompiuterio turinį pasiekė tuometinį Lietuvos apeliacinio
teismo pirmininką Vytą Milių ir patį teismą.
Teisingumo ministerijos atstovas tvirtino, kad apeliaciniame
teisme buvo atliekamas N.Venckienės veiklos patikrinimas ir
sprendžiamas vadinamosios pedofilijos bylos teismingumo klausimas.
Ministerijos ir prokuratūros atstovams taip pat užkliuvo ir tai,
kad nėra pagrįsta ieškinyje įvardinta suma - esą ji tiesiog
pagrįsta tuo, kad pedofilijos byloje kaltintas Andrius Ūsas yra
prašęs 1 mln. litų už jo įžeidimą.
Neseniai Teisėjų garbės teismas nusprendė pasiūlyti
prezidentei atleisti N.Venckienę iš pareigų, tačiau šalies
vadovės nuomone, Teisėjų garbės teismo pasiūlyta sankcija dėl
viešų N.Venckienės pasisakymų apie pedofilijos bylą tyrusius
teisėjus yra neadekvati teisėjos prasižengimui.