Teismas pranešė, kad 1970 metais gimusi Diana Kmieliauskienė
buvo kaltinta sukčiavimu stambiu mastu, t.y., kad dirbdama vienos
uždarosios akcinės bendrovės direktore ir būdama vienintele šios
bendrovės akcininke, 2008 metų pradžioje pasididino savo darbo
užmokestį nuo 1200 litų iki 4200 litų, o galiausiai - iki 7450
litų.
Tokiu būdu teigta, kad jai buvo išmokėta nepagrįstai didelė
motinystės pašalpa, dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybai esą padaryta 34 tūkst. litų žala.
Moteris savo kaltės nepripažino, aiškino, kad atlyginimą
pasididino, nes bendrovė gavo daugiau užsakymų, dirbdavo
viršvalandžius, jokių įstatymų nepažeidė, nieko neapgaudinėjo.
Teismas, išteisindamas D.Kmieliauskienę, pažymėjo, kad byloje
nustatyti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad ji, pasididindama savo
gaunamą darbo užmokestį ir atitinkamai gaudama didesnes motinystės
bei motinystės pašalpos sumas, būtų veikusi neteisėtai, tuo
labiau naudojusi apgaulę svetimam turtui užvaldyti, todėl
konstatuotina, kad jokia nusikalstama veika šiuo atveju apskritai
nebuvo padaryta.
Teismo teigimu, D.Kmieliauskienės įmonė nebuvo fiktyvi, ji
vykdė realią veiklą ir mokėjo nustatytus mokesčius. Kreipdamasi
dėl motinystės pašalpos skyrimo ji taip pat nesistengė nieko
klaidinti, pateikė visus reikiamus dokumentus, su juose užfiksuotais
tikrovę atitinkančiais duomenimis. Įvertinus bendrovėje užimamas
pareigas bei dirbamo darbo apimtį ir pobūdį, teismo nuomone, nėra
pagrindo konstatuoti, kad moters gautas darbo užmokestis buvo
akivaizdžiai per didelis.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus
apygardos teismui.