Pasak jo, nors skundas ir buvo pradėtas nagrinėti, nagrinėjimas
buvo atidėtas, įpareigojus Generalinę prokuratūrą pateikti
papildomus įrodymus. Kito posėdžio data dar nėra numatyta.
Teismas nagrinėja moters skundą dėl pernai birželį priimtos
Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutarties, kuria
konstatuota, kad dėl netinkamo darbo tiriant kauniečio Drąsiaus
Kedžio skundą dėl jo mažametės dukters tvirkinimo G.Ročienė
pagrįstai ir teisėtai atleista iš darbo.
LVAT dar kovo pradžioje turėjo imtis minėtojo skundo, tačiau
tada G.Ročienė pareiškė nušalinimą trijų teisėjų kolegijos
pirmininkui Virgilijui Valančiui, nes šis yra dirbęs Generalinėje
prokuratūroje, be to, V.Valančius ir A.Valantinas yra mokęsi kartu
bei dirbę Teisėjų asociacijoje.
V.Valančiui nusišalinus, jį pakeitė teisėjas Irmantas
Jarukaitis.
G.Ročienė kreipėsi į VAAT prašydama kaip neteisėtą
panaikinti Generalinės prokuratūros 2009-ųjų spalio pabaigos
tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu jai skirtą tarnybinę
nuobaudą - atleidimą iš tarnybos Kauno miesto apylinkės
prokuratūroje.
VAAT jos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad tarnybinės
nuobaudos skyrimą sąlygojo šiurkštūs pažeidimai, G.Ročienės
padaryti kontroliuojant bei vykdant ikiteisminį tyrimą. Pirminių,
būtiniausių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos ikiteisminio
tyrimo trukmei ir sėkmei, neatlikimas, aukštesnio prokuroro
konkrečių reikalavimų nevykdymas pakenkė bylos tyrimui.
Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausioji
prokurorė D.Blažienė yra anksčiau sakiusi, kad pagrindinė
G.Ročienės atleidimo priežastis - ji netinkamai kontroliavo,
vadovavo ir pati atliko ikiteisminį tyrimą dėl mažametės
mergaitės galimo seksualinio tvirkinimo.
D.Blažienės teigimu, „būtent ten buvo praleistas laikas ir
momentas surinkti pagrindinius įrodymus, kurie toliau ir lėmė
sunkią bylos eigą“.