Trečiadienį baudžiamoji byla perduota Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Bylos duomenimis, šiauliečių vadovaujamos įmonės savo apskaitoje fiksuodavo neegzistuojančias buitinės technikos, mobiliųjų telefonų ir jų priedų, kompiuterių ir jų dalių pirkimo ir pardavimo operacijas su Latvijoje registruotomis įmonėmis.
Tyrimo metu išaiškinta, kad iš viso išgalvotų prekių Latvijos įmonės pardavė už daugiau nei 15,6 milijono litų, o prekiaujant vadinamuoju karuselės metodu visos prekės tariamai buvo parduotos toms pačioms latvių bendrovėms.
Išaiškinta, kad 41-ų metų R. E. Šiauliuose 2007 metais subūrė grupę, į kurios veiklą įsitraukė 58-erių metų V. B. ir 46-erių metų A. Z. Organizuotos grupės nariai įsigijo dvi Šiauliuose registruotas uždarąsias akcines bendroves, o dar vieną naudojo vykdydami nusikalstamą veiklą. Nustatyta, kad įmonės buvo įsigytos siekiant už piniginį atlygį gaminti netikrus bendrovių dokumentus, imituoti vykdomą legalią įmonių veiklą. Vienos iš uždarųjų akcinių bendrovių direktore buvo paskirta grupės nario pažįstama moteris, kuriai už atlygį atveždavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Kitos bendrovės vadovu tapo kaltinamasis A. Z.
Tyrėjai nustatė, kad organizuotos grupės nariai slėpė neteisėtą įmonių veiklą - samdė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų firmas, deklaravo pirkimo-pardavimo sumas, nuomojo patalpas, kuriose neva turėjo būti sandėliuojamos prekės.
Kilus įtarimams dėl vykdytų sandorių teisėtumo, keletą kartų, dalyvaujant Mokesčių inspekcijos darbuotojams, prekės buvo atvežtos ir iškrautos nuomojamame sandėlyje. Tačiau iš karto po patikrinimo buvo išrašyti pardavimo dokumentai ir prekės išsiųstos atgal į Latviją. Užfiksuota, kad į antrosios bendrovės sandėlį prekės visai nebuvo atvežtos, o trečioji bendrovė neturėjo nei prekių, nei patalpų joms sandėliuoti.
FNTT tyrėjai atskleidė, kad prekės tariamai buvo įsigytos iš septynių Latvijos uždarųjų bendrovių.
Atskleista, kad iš viso fiktyvių prekių pardavimų iš Latvijos į Lietuvą buvo įforminta už 15,6 mln. litų, o vėliau šios prekės grąžintos atgal į Latviją. Įtariama, kad nuo šios sumos Latvijoje galėjo būti išvengta pridėtinės vertės mokesčio.
Tyrimo metu taip pat išaiškinta, kad kai kurių įmonių, kurių vardu buvo įforminti prekių pardavimai iš Lietuvos, vadovai dokumentų išrašymo ir pasirašymo metu buvo mirę, kiti nurodė dokumentų nepasirašinėję ir sandorių nevykdę.
Nustatyta, kad šiauliečių atidarytas bendrovių sąskaitas realiai valdė ne jie, o latviai, kuriems buvo atiduoti iš banko paimti sąskaitų valdymo kodų generatoriai. Jie darė pavedimus bei perduodavo šiauliečiams pasirašyti netikrus dokumentus. Pastarieji už šias paslaugas gaudavo ir pasidalydavo nuo prekių apyvartos priklausantį 1-2 procentų mokestį.
Žalos Lietuvos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes prekių, kaip pridėtinės vertės objekto, šalyje nebuvo.
Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.