„Prisipažįstu kaltu ir negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau.
Nenorėjau šuns nužudyti, bet taip jau išėjo.
Ketinau jį tik „paauklėti“, norėjau, kad be galo judrus ir dažnai nuo
grandinės nutrūkstantis šuo išsilakstytų, išsikrautų.
Buvau matęs, kad taip žmonės daro - pririša prie automobilio“, -
trečiadienį Ukmergės rajono apylinkės teisme kalbėjo J.Steponavičius.
Nevedęs ir neteistas, vidurinį išsilavinimą turintis ir vienoje Vilniaus
bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis J.Steponavičius prieš
teismą stojo dėl žiauriai nukankinto savo sugyventinės šuns.
Velykų dieną apie 18 valandą Šešuolių miestelyje vyras pastebėjo, kad
nuo būdos, esančios prie ūkinio pastato, nutrūko auksaspalvis retriverio
ir pitbulio mišrūnas Naras.
Tik vėliau J.Steponavičius sužinojęs, kad keturkojį palakstyti buvo
paleidusi pati jo šeimininkė.
Kai keletą kartų šūktelėjus, Naras atbėgo nuo gatvės, J.Steponavičius
dviejų metrų grandine pririšo jį prie automobilio „Audi 100 Avant“ ir
ėmė važiuoti Miegučių kaimo link.
Iš pradžių šuo bėgo paskui automobilį, bet šiam pradėjus važiuoti
greičiau - daugiau nei 40 km/h greičiu parkrito ir buvo velkamas, kol
nugaišo.
„Kadangi galinio vaizdo veidrodėlis yra nulaužtas, aš nieko nemačiau,
kas atsitiko šuniui, juolab, nieko negirdėjau“, - sakė teisiamasis.
Į prokuroro Juliaus Gelumbausko klausimą, kodėl padidinęs greitį ir, ar
supratęs, kad gyvūnas žus, J.Steponavičius atsakė: „Taip, supratau.“
J.Steponavičius automobilį sustabdė pravažiavęs tris kilometrus.
Vyras atkabino nuo grandinės negyvą, lūžusiomis kojomis, iki kraujo
nutrinta oda šunį ir paliko jį gulėti šalikelėje.
„Nenorėjau ištepti automobilio. Šuo buvo visas kruvinas, o aš neturėjau
maišo, į kurį būčiau galėjęs jį įdėti“, - sakė J.Steponavičius.
Teisme dalyvavusi šuns šeimininkė šešuoliškė 52 metų Mildutė Bareišaitė
tikino, jog nežinojusi ir nemačiusi, kaip ilgametis gyvenimo draugas
susidorojo su jos nepaklusniu augintiniu.
Apie tai, jog šuo negyvas, moteris sužinojo tik atvykus policijai.
Naras M.Bareišaitės namuose gyveno puspenktų metų, iki tol pora
keliolika metų laikė Vokiečių aviganį.
Nukankintas Naras pakelėje tysojo visą parą. Jį paimti ir užkąsti
žadėjusi M.Bareišaitė savo pažado taip ir neįvykdė, tad šunį išsivežė
policininkai.
Už šio nusikaltimo įvykdymą prokuroras J.Gelmubauskas teismo prašė
J.Steponavičiui skirti 90 parų areštą ir konfiskuoti nusikaltimo įrankį
- automobilį.
Kadangi mašina yra nukentėjusiosios M.Bareišaitės nuosavybė, iš
J.Steponavičiaus valstybės naudai priteista 2 tūkstančiai litų - tokia
pinigų suma įvertintas 1990 metais pagamintas automobilis „Audi 100
Avant“.
