Reportažą "Medininkų byloje kaltinamas K.Michailovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos" žiūrėkite čia.
Reportažą "K.Michailovas: „Prokurorų kalbos - be įrodymų“ žiūrėkite čia.
43 metų Latvijos pilietis, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, taip pat turės atlyginti valstybei 2,3 mln. litų žalą. Iš teismo salės išvestas nuteistasis aiškino, kad nesutinka su nuosprendžiu ir tikino, kad nusikaltimo nėra padaręs.
Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. K.Michailovo gynėjai sako tai darysią.
VAT skirdamas bausmę K.Michailovui atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, į tai, kad nusikaltimas ir jo mechanizmas buvo iš anksto suplanuotas, K.Michailovas su bendrininkais veikė suderintai pagal iš anksto parengtą planą, veikė prieš nužudytuosius ne kaip asmenis, o Lietuvos Respublikos pareigūnus.
Bausmės griežtumui įtakos turėjo ir tai, kad buvęs omonininkas turi teistumą, atsakomybę sunkina tai, jog veikė organizuotoje grupėje, naudojo ginklą, buvo aktyvus nusikaltimo dalyvis. Lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Vilniaus apygardos teisme K.Michailovo byla buvo nagrinėjama beveik porą metų. Liepos 31-ąją bylai sueina senatis.
1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas Tomas Šernas.
Ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti pradėtas tą pačią dieną.
2007 metų spalio 8 dieną prokuroro nutarimu buvęs TSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas K.Michailovas pripažintas įtariamuoju.
Jis sulaikytas Rygoje ir pargabentas į Lietuvą tų pačių metų lapkričio 28 dieną. Tada K.Michailovui įteiktas pranešimas apie įtarimą dalyvavus nužudant septynis Lietuvos pareigūnus ir pasikėsinimo nužudyti dar vieną.
2009 metų sausį paskelbta apie ikiteisminio tyrimo K.Michailovo atžvilgiu pabaigą, balandį bylos medžiaga perduota teismui.
Tyrimas likusių įtariamųjų - taip pat buvusių OMON būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo ir Aleksandro Ryžovo bei šio būrio vado Česlavo Mlyniko - atžvilgiu tęsiamas.
Medininkų žudynių bylą sudarė 40 tomų, t.y. apie 16 tūkst. puslapių. Iš viso byloje buvo apklausta per 200 liudytojų.
K.Michailovui, praeityje du kartus teistam Latvijos Respublikoje, grėsė laisvės atėmimas nuo 5 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Teismas skyrė griežčiausią bausmę.
Pats K.Michailovas kaltu neprisipažino, nors neneigė, kad 1991 m. liepos pabaigoje buvo Lietuvoje.
Vienintelis Medininkų žudynes
išgyvenęs Tomas Šernas teigia manantis, kad buvusiam sovietų
ypatingos paskirties milicijos būrio OMON pareigūnui K.Michailovui (buvusiam Nikulinui) teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos atitinka padarytą nusikaltimą.
Per Medininkų žudynes sunkiai sužeistas tuometis muitininkas
sakė manantis, kad teismo procesas yra žingsnis istorinio teisingumo
link. „Mano manymu, jeigu jis yra kaltas, tai atitinka jo nusikaltimo
lygį, bet nuosprendis bus apskųstas ir įsigalios turbūt vėliau“,
- BNS trečiadienį sakė T.Šernas.
„Aš esu patenkintas ne dėl to, kad yra bausmė, ne dėl to, kad
jam ta bausmė, o dėl to, kad Lietuvos teisėtvarka ir Lietuvos
politinė valdžia sugeba padaryti tinkamus sprendimus, kad teisybė
vis tiek anksčiau ar vėliau įsigaliotų ar įsigalioja.
Tai dėl to
aš patenkintas“, - kalbėjo T.Šernas. Tuomet sunkiai sužeistas buvęs muitininkas abejojo, ar pavyks
teisti kitus Medininkų žudynių bylos dalyvius - tiek tuos, kurie
įvykdė šį nusikaltimą, tiek ir liepusius jį įvykdyti.
„Neramu dėl kitų asmenų, kurie laisvėje, ir neramu, kad mūsų
santykiai su Rusija nelabai geri, negalime susišnekėti dėl
praeities įvykių vertinimo“ - sakė T.Šernas.
„Aš manau, kad čia Rusijos viršūnės yra padariusios politinį
sprendimą. Aš manau, kad taip turbūt neįvyks. Čia ne tik tie,
kurie buvo vykdytojai, o ir tie, kur suplanavo, už to stovinčios
politinės jėgos. Aš abejoju, kad jie (Rusija - BNS) tam pasiryš“,
- sakė nukentėjusysis.
Vis dėlto, pasak T.Šerno, Vilniaus apygardos teismo sprendimas
galėtų sudaryti galimybę prašyti kompensacijos iš Rusijos.
Jis sakė, kad teisingumas Medininkų žudynių byloje nėra iki
galo atstatytas, tačiau žingsnis į priekį jau žengtas.
„Svarbu, kad buvo teismas, kad jis yra. Tai nėra paprasta byla.
Nors ji teisiškai vertinama vos ne kaip buitinė žmogžudystė, tai
yra politinė byla ir politinis nusikaltimas, kurio dėl Lietuvos
priimtų įstatymų mes negalima taip kvalifikuoti", - sakė
T.Šernas.
„Vis tiek manau, kad Lietuvos teisėsauga ir Lietuvos politinės
jėgos negali visiškai nusisukti nuo mūsų praeities ir yra
teigiama, kad dalinai teisybė bent paskelbta yra. Neatstatytas
teisingumas, bet žengtas rimtas žingsnis į tą pusę“, - tvirtino
T.Šernas.
Iki gyvos galvos nuteistas kalėti
buvęs specialaus sovietų milicijos būrio OMON pareigūnas
Konstantinas Michailovas trečiadienį pareiškė nesutinkąs su
nuosprendžiu ir tvirtino nedalyvavęs Medininkų žudynėse.
„Nedariau nusikaltimo“, - teismo salėje išklausęs nuosprendį
pareiškė K.Michailovas.
Jo advokatas Arūnas Marcinkevičius pareiškė apskųsiąs
nuosprendį.
Nužudyto pareigūno Stanislovo Orlavičiaus sūnus Justinas
Orlavičius po teismo posėdžio sakė, jog norėtų, kad dėl jo
tėvo žūties būtų teisiama daugiau asmenų.
''Teisiami turėtų būti ne tik vykdytojai, organizatoriai, bet
ir suinteresuotieji, kurie liko šešėlyje. Keista - vienas
suorganizavo, trys realizavo, septyni negyvi. Kyla klausimas, kodėl
jie mirė“, - žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė
J.Orlavičius.