„Iš tiesų situacija - ne visai tokia, kaip buvo suformuluota
žiniasklaidoje. Mes nesame daugiausiai besiklausanti savo žmonių
valstybė - atvirkščiai“, - „Žinių radijui“ antradienį sakė
D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, Europos Sąjungai pateikta informacija apie kaupiamus
duomenis, o ne apie pokalbių klausymąsi.
„Norėčiau priminti, kad po teroristinių išpuolių Jungtinėse
Valstijose rugsėjo 11-ąją kartu Jungtinės Valstijos ir Europa
sutarė įgyvendinti direktyvą - kaupti ir saugoti duomenis apie
sunkius arba labai sunkius nusikaltimus teroristinėje veikloje visame
pasaulyje ir Europoje taip pat. Ši 2008 metų direktyva turėjo būti
perkelta į nacionalinę teisę, ir tai buvo padaryta Lietuvoje. Jos
pagrindu 2009-aisiais jau šios Vyriausybės buvo priimtas nutarimas,
kuris numatė, kokius duomenis reikia kaupti ir saugoti. Kartoju -
nesiklausyti, o kaupti ir saugoti. Į turinį kištis negalima.
Turinys yra neliečiamas“, - dėstė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, Lietuvoje persistengta su duomenų kaupimu, ji jau
kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, kad jų būtų kaupiama
mažiau.
„Kaip didelę problemą matau atlaidų valstybės požiūrį į
direktyvų įgyvendinimą Lietuvoje (...). Atrodo, kad kaip visada mes
perlenkėme lazdą ir pradėjome kaupti daug daugiau negu direktyva
mūsų prašo. Taigi, būtent tokia informacija ir nuėjo į Europos
Sąjunga - apie kaupimą ir saugojimą daug daugiau negu direktyva iš
viso numato“, - pasakojo valstybės vadovė.
„Pirmadienį kreipiausi į premjerą labai aiškiai nurodydama tą
nutarimą, kad būtent šio premjero parašas ten yra 2009 metų
liepą, ir skubiai būtina peržiūrėti tuos reikalavimus, sumažinti
jų kiekį. Visiškai tiek informacijos nereikia nei kaupti ir
išsaugoti, nei paskui atitinkamai informuoti apie tai Europos
institucijas, to net nenumato europinė direktyva“, - pridūrė ji.
Anot D.Grybauskaitės, Vyriausybės nutarimas dėl kauptinų ir
saugotinų duomenų buvo „neprotingas direktyvų perkėlimas į
nacionalinę teisę“ ir tai galėjo atsitikti dėl „neįdėmaus
Vyriausybės požiūrio“.
Europos Komisija (EK) paskelbė, kad 2008 metais Lietuvos
teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius
dėl duomenų pateikimų.
Pasirodžius šiai informacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad
statistika yra dubliuojama dėl duomenų teikimo metodikos.
A.Anušausko pateiktais duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo
85,3 tūkst. duomenų užklausų, 2009 metais – apie 71 tūkst.
(51,5 tūkst. apie mobilaus ryšio vartotojų duomenis ir 19,5 tūkst.
užklausų, susijusių su internetu).