„Jeigu kalbėtume apie politikų spaudimą, tai mes vykdome
įstatymus. Kol neturėjome įstatyminės galimybės, t.y. tol, kol
galiojo senosios redakcijos Baudžiamojo kodekso (BK) 100-asis
straipsnis (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis -
BNS), mes iš tikrųjų tokios galimybės neturėjome. Šių metų
pavasarį įsigaliojo nauja 100-ojo straipsnio redakcija, kuri iš
esmės, mūsų manymu, atitinka K.Michailovo padarytą nusikalstamą
veiką. Yra tam tikros įstatyminės galimybės, ir mes tiesiog
vykdome įstatymą. O įstatymus, kaip žinome, priima politikai. Tai,
tam tikra prasme, taip, politikai padarė įtaką ir mūsų
sprendimui“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė prokuroras.
Prokurorai neginčija ir Lietuvos apeliaciniam teismui (LApT)
neskundžia K.Michailovui skirtos bausmės - laisvės atėmimo iki
gyvos galvos. Jie nori, kad K.Michailovo veiksmai būtų traktuojami
ne kaip tyčinis nužudymas, o kaip tarptautinės teisės draudžiamas
elgesys su žmonėmis - pagal Baudžiamojo kodekso XV skyrių
Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.
„Šių metų kovo mėnesį pasikeitė Baudžiamojo kodekso
100-asis straipsnio redakcija ir mums atsirado galimybė vertinti
K.Michailovo padarytą veiką šiek tiek kitaip, nei ją įvertino
VAT. Dėl šių priežasčių prokurorai, susipažinę su VAT
nuosprendžiu, priėmė sprendimą apskųsti šį nuosprendį
apeliacine tvarka ir prašyti LApT K.Michailovo veiką kvailifikuoti
pagal kitą BK straipsnį, t.y. 100-ąjį straipsnį“, - kalbėjo
I.Mikelionis.
„Baudžiamojo proceso kodeksas mums leidžia tiek primosios
instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme šiek tiek
keisti kaltinimą ir prašyti, kad asmuo būtų pripažintas kaltu,
net už griežtesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį, nei pagal kurį
jis buvo perduotas teismui“, - tvirtino teisėsaugininkas.
Pasak jo, už minėtame 100-ajame straipsnyje padarytą
nusikalstamą veiką netaikomas senaties terminas, be to, jis turi
grįžtamąją galią, t.y. už šiame straipsnyje nurodytą veiką
galima teisti ir tuomet, kai ji buvo padaryta dar prieš straipsniui
įsigaliojant.
„Tai leis, jeigu teismas pripažintų, kad mūsų pozicija yra
teisinga, mums ateityje kitus kaltininkus persekioti už Medininkuose
padarytą nusikaltimą neribotą laiką“, - sakė I.Mikelionis.
Jis tvirtino, kad nekeisti nusikaltimo kvalifikavimo nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme nuspręsta, nes tai būtų atėmę
daug laiko.
„Tokia teorinė galimybė buvo, bet BK 100-asis straipsnis
įsiteisėjo tuo metu, kai bylos nagrinėjimas jau buvo baigiamas ir
iš tikrųjų, jei prokuroras būtų pareiškęs tokį prašymą bylą
nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tas procesas būtų
užtrukęs pakankamai ilgai, vien dėl tos priežasties, kad šiai
dienai mums reikia kreiptis į Latvijos Respubliką su prašymu iš
duoti K.Michailovą pagal kitą BK straipsnį“, - kalbėjo
teisėsaugininkas.
Anot jo, Latvija yra leidusi teisti K.Michailovą tik dėl
nužudymo. Prokuroras tvirtino, kad bylą nagrinėjant apeliacine
tvarka, LApT sudarys sąlygas kreiptis į kaimyninę valstybę su
prašymu išduoti nuteistąjį pagal kitą straipsnį.
I.Mikelionis tvirtino, kad dabartinės galimybės leidžia kitus
tris įtariamus žudynių dalyvius Andrejų Laktionovą, Aleksandrą
Ryžovą ir Česlavą Mlyniką teisti už akių. Jų atžvilgiu
ikiteisiminis tyrimas atliekamas, kai kurių jų vieta tiksliai
žinoma.
„Atliekant ikiteisminį tyrimą tiek K.Michailvo atžvilgiu, tiek
kitų įtariamųjų atžvilgiu iš Rusijos Federacijos mes
nesulaukėme geranoriškumo ir kiek siuntėme prašymų, dauguma jų
nebuvo vykdomi (...) Tam tikra prasme, mūsų prašymai buvo
ignoruojami“, - tvirtino prokuroras.
Gegužės 11 dienos paskelbtu Vilniaus apygardos teismo
nuosprendžiu K.Michailovas pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos
31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų
šiems einant tarnybines pareigas.
Nuteistasis nuosprendžio kol kas nėra apskundęs, teismas
daugiau nei 200 puslapių nuosprendį verčia į rusų kalbą.