Aukščiausiasis Teismas nutartimi nustatė galutinę bausmę - 60
MGL (7,8 tūkst. litų) dydžio baudą ir teisės dirbti valstybės
tarnyboje atėmimą dvejiems metams. Šio teismo nutartis yra
galutinė ir neskundžiama. Prieš tai nuosprendį paskelbęs
Apeliacinis teismas S.Stulpinui valstybės tarnyboje uždraudė dirbti
trejus metus.
Ta pačia nutartimi atmesti su S.Stulpinu nuteistų verslininkų
Aleksėjaus Savčenkos, Pranciškaus Jurgučio ir Kazio Skutulo
kasaciniai skundai dėl jų nuteisimo.
A.Savčenkai paskirta 30 MGL (3,9 tūkst. litų) dydžio
bauda, P.Jurgučiui - 15 MGL (1,9 tūkst. litų), o K.Skutului - 13
MGL (beveik 1,7 tūkst. litų) dydžio baudos.
S.Stulpinas nuteistas už tai, kad, būdamas Klaipėdos miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, siekdamas asmeninės
naudos ir kad jo pažįstama išvengtų apmokėjimo už vienoje
bendrovėje atliktą automobilio „Hyundai Tucson“ remontą bei jam
panaudotas detales, nuo 2006 metų gruodžio vidurio iki 2007 metų
vasario pabaigos asmeninių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu
įkalbėjo A.Savčenką ir dar vieną asmenį, dėl kurio byla
išskirta, apmokėti minėto automobilio remontą dviejų bendrovių
lėšomis.
Įkalbinėdamas atlikti apmokėjimą, S.Stulpinas melagingai
nurodė, kad automobilis priklauso vienam iš jo, kaip prokuroro,
vadovų Generalinėje prokuratūroje, ir taip sukurstė A.Savčenką
bei asmenį, dėl kurio byla išskirta, iššvaistyti jų žinioje
buvusį bendrovių turtą už daugiau nei 5 tūkst. litų.
Nuosprendyje rašoma, kad prokuroras piktnaudžiavo tarnyba,
padarydamas didelę žalą valstybei, nes pažemino prokuroro vardą,
diskreditavo prokuratūrą kaip teisėsaugos instituciją ir teisinės
sistemos dalį, sumenkino jos prestižą, tarp visuomenės narių
paskleidė supratimą ir tikėjimą, kad tarnyba piktnaudžiauja ne
tik jis, bet ir kiti prokurorai bei prokuratūros vadovai.
S.Stulpino sukurstytas A.Savčenka davė nurodymus pavaldiems
darbuotojams paimti 2007 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą
iš remonto bendrovės ir apmokėti už automobilio „Hyundai Tucson“
remontą bei jam panaudotas detales. Nesant jokio pagrindo Klaipėdos
bendrovė 2007 m. kovo 8 d. apmokėjo PVM sąskaitą–faktūrą 2,5
tūkst. litų sumai.
Bylą tyrę pareigūnai nustatė, kad S.Stulpinas norėdamas
išvengti mokėjimo už paties užsakytas ir bendrovėje „Kukudra“
2007-ųjų vasarį suteiktas svečių maitinimo paslaugas, nuo
2007 m. vasario 1 iki 5 dienos asmeninių susitikimų ir
telefoninių pokalbių metu nurodė, kad ataskaitinio susirinkimo metu
maitinimosi paslaugomis naudojosi jis pats, jo kolegos prokurorai ir
teisėsaugos institucijų vadovai. Akcentuodamas savo einamas
prokuroro pareigas, įkalbėjo bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“
valdybos pirmininką Pranciškų Jurgutį iš jo vadovaujamos
bendrovės lėšų apmokėti beveik 1,4 tūkst. litų sąskaitą.
Tų pačių metų birželį S.Stulpinas vėl užsakė svečių
maitinimo paslaugas.
Asmeninių susitikimų ir telefoninių pokalbių metu bendrovės
''Konsolė“ generaliniam direktoriui Kaziui Skutului pareigūnas
nurodė, kad maitinimosi paslaugomis naudojosi jis pats, jo kolegos
prokurorai ir teisėsaugos institucijų vadovai, akcentuodamas savo
einamas prokuroro pareigas. Direktorius buvo įkalbėtas iš jo
vadovaujamos bendrovės lėšų apmokėti 1 tūkst. 181 lito
sąskaitą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės
vyriausiasis prokuroras savo reikmėms įgijo brangų mobiliojo ryšio
telefoną, tačiau jis buvo nupirktas už vienos bendrovės lėšas.
Norėdamas neatlygintinai įgyti mobiliojo ryšio telefono
aparatą „Nokia N95“, jis melagingai nurodė, kad telefono aparatas
reikalingas jo kolegai Generalinės prokuratūros skyriaus
vyriausiajam prokurorui. Akcentuodamas savo einamas prokuroro
pareigas, įkalbėjo bendrovės „Baltlanta“ direktoriaus pavaduotoją
A.Savčenką, kad šis bendrovės vardu iš vienos telekomunikacijų
bendrovės pagal sutartį įgytų telefono aparatą ir neatlygintinai
perduotų jam.
S.Stulpinas gavo beveik 2,4 tūkst. litų vertės mobiliojo ryšio
telefono aparatą „Nokia N95“. Tačiau jis greitai sugedo ir buvo
pakeistas kitu tokiu pat brangiu telefono aparatu.
Eksprokuroras prašė AT panaikinti ankstenius jam teismų
paskelbtus nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Jo
manymu, teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų
esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai
pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Eksprokuroras teigė, kad teismai pažeidė Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir
Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, jog kiekvienas nusikalstamos
veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą lygybės ir
viešumos sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir
nešališkas teismas; taip pat nesilaikė teismų išaiškinimų, kad
nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Ikiteisminį tyrimą dėl eksprokuroro piktnaudžiavimo atliko
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai,
o tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Generalinės prokuratūros
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento
prokurorai.