Aukščiausiasis Teismas (AT) patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo nutartį, atmetusią prokurorų siekimą pripažinti kaltu pirmosios instancijos išteisintą A.U. dėl neteisėto vertimosi komercine veikla ir didelės vertės svetimo turto pagrobimo naudojant valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius.
AT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, nagrinėjamos baudžiamosios bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, neatsakė į visus esminius argumentus. Išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo buvo padarytos neišanalizavus ir neaptarus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos pažeidimus pripažino esminiais ir perdavė A.U. baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
AT patenkino ir kitą Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų kasacinį skundą dėl dar vienos žemės išteklių neteisėto naudojimo baudžiamosios bylos, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismas pernai buvo išteisinęs J.M., ir dėl Panevėžio apygardos teismo kaip apeliacinės instancijos nutarties, atmetusios prokurorų skundą dėl nepagrįsto išteisinimo. Šią baudžiamąją bylą taip pat nurodyta nagrinėti iš naujo.
Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė teigia, kad tokių bylų - neteisėto vertimosi veikla prekiaujant valstybei priklausančiais gamtos ištekliais, tyrimas ir nagrinėjimas teisme yra gana nauja sritis tiek tyrėjams ir prokurorams, tiek ir teisėjams. Todėl Panevėžio apygardos prokurorų pozicija - apeliacinių ir kasacinių skundų rašymas siekiant įrodyti, kad tokia prekyba gamtos ištekliais turi nusikaltimo požymių ir asmenys turi atsakyti baudžiamąja tvarka, padės suformuoti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą šiose baudžiamosiose bylose, buvo nustatę, kad iš Panevėžio rajone neteisėtai eksploatuotų smėlėto grunto karjerų, priklaususių A.U. ir J.M., buvo gauta daugiau kaip milijonas litų pajamų ir neatlikta prievolė valstybei - nesumokėti mokesčiai.
Įstatymas už neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, už didelės vertės svetimo turto pagrobimą - iki septynerių metų.