Teismo atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad
šis teisėjas yra dirbęs Generalinėje prokuratūroje, todėl
nusišalino, kad nekiltų abejonių šalims dėl galimo teisėjo
šališkumo. Byla bus toliau nagrinėjama, kai bus sudaryta nauja
teisėjų kolegija.
LVAT dar kovo pradžioje norėjo imtis atleistos prokurorės
skundo, tačiau tada G.Ročienė pareiškė nušalinimą trijų
teisėjų kolegijos pirmininkui Virgilijui Valančiui, nes šis yra
dirbęs Generalinėje prokuratūroje, be to, V.Valančius ir
A.Valantinas yra mokęsi kartu bei dirbę Teisėjų asociacijoje.
Teismas nagrinėja moters skundą dėl pernai birželį priimtos
Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutarties, kuria
konstatuota, kad dėl netinkamo darbo tiriant kauniečio Drąsiaus
Kedžio skundą dėl jo mažametės dukters tvirkinimo G.Ročienė
pagrįstai ir teisėtai atleista iš darbo.
G.Ročienė kreipėsi į VAAT prašydama kaip neteisėtą
panaikinti Generalinės prokuratūros 2009-ųjų spalio pabaigos
tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu jai skirtą tarnybinę
nuobaudą - atleidimą iš tarnybos Kauno miesto apylinkės
prokuratūroje.
VAAT jos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad tarnybinės
nuobaudos skyrimą sąlygojo šiurkštūs pažeidimai, G.Ročienės
padaryti kontroliuojant bei vykdant ikiteisminį tyrimą. Pirminių,
būtiniausių veiksmų, kurie būtų turėję įtakos ikiteisminio
tyrimo trukmei ir sėkmei, neatlikimas, aukštesnio prokuroro
konkrečių reikalavimų nevykdymas pakenkė bylos tyrimui.
Generalinės prokuratūros Personalo skyriaus vyriausioji
prokurorė Danutė Blažienė yra anksčiau sakiusi, kad pagrindinė
G.Ročienės atleidimo priežastis - ji netinkamai kontroliavo,
vadovavo ir pati atliko ikiteisminį tyrimą dėl mažametės
mergaitės galimo seksualinio tvirkinimo.
D.Blažienės teigimu, „būtent ten buvo praleistas laikas ir
momentas surinkti pagrindinius įrodymus, kurie toliau ir lėmė
sunkią bylos eigą“.