„Iki šiol esu įsitikinęs, kad nepadariau tokio nusikaltimo,
kuris man inkriminuotas. Taksistas, nenuvežęs iki namų ir iki galo
neatlikęs paslaugos, paprašė susimokėti. Ekipažas klausė tik
taksisto versijos. Nebuvo pasipiktinimas orientuotas į konkretų
pareigūną, mes bandėm paaiškinti savo įvykių versiją.
Pareigūnai galėjo išsiaiškinti, kas įvyko ir atlikti pareigą iki
galo“, - teismo posėdyje sakė nuteisas Mišrios Seimo narių grupės
frakcijos narys.
Savo verdiktą LAT skelbs birželio 28 dieną. Ši nutartis Seimo
nario byloje bus galutinė ir neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismas vasario 2 dieną nuteisė tuometinį
Seimo Krikščionių partijos frakcijos narį R.Žilinską. Jis
pripažintas kaltu dėl valstybės tarnautojo ar viešojo
administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. Politikui
skirta 30 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 3900 litų, bauda. Į
bausmę įskaityta viena para, kurią R.Žilinskas praleido būdamas
sulaikytas policijoje. Teismas ją įvertino 260 litų. Prieš tai
incidentą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas
politiko veiksmuose įžvelgė tik administracinę atsakomybę.
Jo interesams nagrinėjant kasacinį skundą atstovavo du
advokatai.
Jie ir R.Žilinskas teismą tikino, kad Vilniaus apygardos teismas
netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai aiškino
nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esą rėmėsi ne visuma
bylos įrodymų, rėmėsi vien policijos, o ne jo ir Marko Gurskio
parodymais.
Kasaciniame skunde nuteistas Seimo narys rašo, kad policininkus
kvietė ir jis, ir M.Gurskis. Esą juo ir draugu buvo pasinaudota, nes
abu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir negalėjo adekvačiai išreikšti
savo reikalavimų. R.Žilinsko tvirtinimu, keiksmažodžius jis laidė
ne konkretiems policininkams, nevartojo konkrečių pavardžių ar
vardų.
„Kai asmuo keikiasi, nereiškia, kad keiksmai adresuojai šalia
esančiam“, - tikino R.Žilinskas ir jo advokatai.
R.Žilinskas su draugu M.Gurskiu į konfliktą su policija
įsivėlė 2007 metų gruodį, kai dar nebuvo išrinktas į Seimą. Į
policiją jis pristatytas, kai taksi vairuotojas pranešė, jog vyrai
atsisako mokėti už taksi paslaugas ir elgiasi agresyviai.
Policininkai teisme yra sakę, jog R.Žilinskas su draugu juos
įžeidinėjo ir jiems nepakluso.
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius LAT
prašė palikti galioti nuosprendį politikui, nes teisma tinkamai
ištyrė bylos įrodymus ir pritaikė įstatymus. R.Žilinsko
aiškinimus prokuroras pavadino gynybine versija.
Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio
apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą
pradėti apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą
išvados, ar asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu
nusikaltimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė
priesaiką.
Žurnalistų klausiamas, ar neatsiduriama paradoksalioje
kolizijoje, kai KT klausiama, ar Seimo narys nesulaužė priesaikos,
nors atlikdamas veiksmus, dėl kurių nuteistas, priesaikos dar nebuvo
davęs, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininka Stasys
Šedbaras yra sakęs, kad KT šią situaciją ir turėtų
išaiškinti.