Aštuoniolikametį Raimondą Jurką ir metais jaunesnį jo draugą teismas
pripažino kaltais ir skyrė po 7 metus laisvės atėmimo. Jie taip pat
turės sumokėti nužudytojo seseriai 22 tūkstančius litus už turtinę ir
neturtinę žalą.
Abu jaunuoliai buvo suimti teismo salėje iškart po nuosprendžio
paskelbimo.
2010 metų kovo 13 dieną Utenoje, Aukštakalnio gatvėje, nebaigtame
statyti name buvo rastas negyvas 50-metis Rimantas Kaminskas. „Kujeliu“
uteniškių vadinamas vyriškis čia gyveno, nes buvo benamis.
Pareigūnai pradžioje įtarė, kad nešildomame pastate benamis galėjo
mirtinai sušalti. Tačiau atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad žmogus buvo
nužudytas.
Prieš teismo posėdį gana ramiai jautęsis R.Jurka teisėjui skaitant
nuosprendį apsiverkė. Verkti ėmė ir teismo salėje buvę jo artimieji --
tėvai, sesuo.
Išvedus suimtuosius iš teismo salės, iš paskos išlėkusi R.Jurkos motina
užsipuolė kartu su sūnumi nuteistą nepilnametį jaunuolį. Esą, tik jis
kaltas dėl benamio mirties.
Kaltinimų tiradą nutraukė šio jaunuolio įstatyminė globėja, vaikų globos
namų, kuriuose jis pastaruosius metus gyveno, pedagogė. Moteris yra
užstojusi jį ir anksčiau.
Pasisakydama paskutiniame posėdyje prieš teismui išeinant priimti
nuosprendžio, globos namų atstovė priminė, kad septyniolikametis augo
sunkiomis sąlygomis, jo girtaujantiems tėvams apribota tėvų valdžia, o
močiutė pernai atsisakė būti jo globėja. Pedagogės nuomone,
nesąžininga, kad R.Jurkos šeima visą kaltę nori suversti silpnesniam,
negalinčiam apsiginti jaunuoliui.
Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad jam suduota mažiau 18 smūgių.
Du iš jų buvo mirtini - nuo vieno vyriškiui lūžo kaukolės pamatas ir į
galvos smegenis išsiliejo kraujas, o nuo kito plyšo inkstas.
Tyrimo metu nustatyta, kad R.Kaminskas tapo dviejų pažįstamų jaunuolių
smurto auka. Tuomet dar septyniolikametis R.Jurka kartu šešiolikamečiu
draugu kovo 11 dienos vakare paprašė benamio nupirkti jiems parduotuvėje
alaus.
Išgėrę alų, vaikinai sumanė grįžti pas benamį, nes pristigo cigarečių.
Tačiau savo guolyje jau miegojęs R.Kaminskas atsisakė eiti į parduotuvę
pirkti rūkalų. Įpykę jaunuoliai jį ėmė mušti, spardyti.
Palikę žiauriai sumuštą auką, vaikinai išėjo savo keliais. Tik po poros
dienų, kartu su dar keliais draugais užėję į šį namą, benamį jie rado
negyvą ir išsigandę išsilakstė.
Teisme R.Jurka ir nepilnametis jo draugas menkino savo kaltę. Vaikinai
teigė nesitikėję, kad nuo jų smūgių „Kujelis“ patyrė mirtinas traumas.
Tačiau valstybės kaltinimą palaikiusi prokurorė Jelena Sabaliauskienė
priminė, kad rankinio treniruotes ne vienerius metus lankę jaunuoliai
yra fiziškai stiprūs ir galėjo smūgiuoti išties stipriai.
Savo kaltės uteniškiai nepripažino ir sakydami paskutinįjį žodį. „Nuo
mano keturių pliaukštelėjimų Rimantas negalėjo mirti“, - sakė
R.Jurka. Kad jų smūgiai benamiui buvo lemtingi, abejojo ir nepilnametis
kaltinamasis.
Prokurorė už tyčinį benamio nužudymą teismo prašė abiems kaltinamiesiems
skirti po 9 metus nelaisvės.
˙