Vienoje Joniškio bendrovėje kroviku dirbęs Ž.Ramanauskas prie savo įdukros 2005 metais lįsti pradėjo, kai mergaitei tebuvo vos šešeri metai.
Pedofilas tvirtino, kad pirmą kartą seksualiai susijaudino išvydęs mergaitę nuogą. Tąkart joniškietis pasitenkino masturbuodamasis.
Vedinas iškrypėliškos aistros Ž.Ramanauskas mažametę įdukrą ėmė seksualiai išnaudoti. Kai namuose nebūdavo mergaitės mamos, vyriškis įdukrą nusivesdavo į vonią, sandėliuką ar kokią kitą nuošalesnę vietą. Išrengęs mergaitę iškrypėlis masturbuodavosi, liepdavo mažylei liesti jo lytinius organus.
Įsidrąsinęs pedofilas ėmė įdukrą prievartauti oraliniu būdu. Prievartautojas mergaitei grasindavo apie tai, kas tarp jų vyksta, niekam neprasitarti. Savo auką iškrypėlis pamalonindavo ir pinigais: duodavo 5-20 litų, nupirkdavo ledų.
Kai mama paklausdavo, iš kur dukra gavo pinigų, Ž.Ramanauskas tvirtindavo pinigų įdukrai davęs už kambario sutvarkymą ar kokį kitą atliktą darbą.
Per penkerius metus iškrypėlis mažametę mergaitę išnaudojo daugiau nei 50 kartų.
Pedofilas buvo demaskuotas pernai vasarą, kai seksualiai išnaudojama mergaitė apie tai, kas vyksta, prasitarė artimiesiems.
Už grotų atsidūręs Ž.Ramanauskas tvirtino įdukros neprievartavęs, o tik ją tvirkinęs.
Šį bylą Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama neviešai.
Nuosprendį paskelbęs teisėjas konstatavo, kad nuo iškrypėlio nukentėjusios mergaitės duoti parodymai sutapo su kitais byloje surinktais Ž.Ramanausko kaltės įrodymais.
Išklausyti nuosprendžio į teismo salę atvesdintas Ž.Ramanauskas ėjo panarinęs galvą. Galvos iškrypėlis nepakėlė ir pasodintas į teismo salės narvą.