Skandinavų verslo centro vadovo byla nagrinėti iš naujo perduota Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
2009 metų gegužę Vilniaus senamiestyje gelbėtojai per trečiojo aukšto balkoną įsiveržė į B.Schultzo butą ir išlaisvino čia visą naktį prievarta laikytą ir žagintą lietuvę studentę.
Metus praleidęs Lukiškių kalėjime, nuolatiniais skundais vilkinęs bylą ir dar nenuteistas Danijos pilietis po dvylikos mėnesių, 2010-ųjų birželį, buvo paleistas į laisvę, pasirašęs pasižadėjimą neišvykti.
Vėliau psichiatrijos ekspertai buvo pripažinę, kad kalinimas paveikė B.Schultzo sveikatą, todėl jis tapo nepakaltinamu, todėl apylinkės teismas buvo sustabdęs bylą.
* * *
„Lietuvos ryto“ žurnalistė Laima Lavaste kalbino B.Schultzą po to, kai jis buvo pripažintas nepakaltinamu. Pateikiame šį interviu:
– Kokia jūsų sveikata? – klausiu vis dėlto atsargiai.
– Banguojanti. Tai pakilimas, tai krintu žemyn į depresiją, – angliškai ir vokiškai užsimezga mūsų pokalbis. Galina, puikiai kalbanti angliškai, mums padeda.
– Kaip atsitiko, kad metus išbuvote Lukiškėse, o jūsų psichikos sveikata pablogėjo ir buvo diagnozuoti sutrikimai tik po to, kai jau buvote paleistas į laisvę pasižadėjęs neišvykti iki teismo?
Ar kalėjime patyrėte prievartą?
– Ne, manęs niekas nemušė. Kalėjime buvau sukaupęs visas jėgas kovai. Bet kai grįžau namo, prasidėjo depresija, jėgos apleido.
Pirmiausia negaliu matyti savo septynmetės dukters Agnės (vardas pakeistas. – Red.). Jos motina teisiškai uždraudė man prie vaiko prisiartinti. Duktė – mano širdis. Mes tiek laiko praleisdavome kartu ir čia, ir Danijoje.
Antra – mano motina, perskaičiusi anuomet jūsų straipsnį, kurį išvertė Danijos dienraštis „Extra Bladet”, patyrė insultą, paskui antrą, prieš savaitę – trečią. Aš jos nebepamatysiu.
Aš – danas. Mano visai kitoks gyvenimo supratimas. Jūsų kalėjime, policijoje, teismuose, nors patys žmonės ir malonūs, tebėra sovietinis mąstymas. Mane išsekino nuolatinė kova. Viskas susidėjo kartu, – giliai atsidūsta B.Schultzas.
Seksas, bet ne prievarta?
– Tačiau ar jūs nejaučiate savo kaltės? Nebūtumėte smurtavęs, nebūtų ir Lukiškių. Negi jūs vis dar teigiate, kad mergina santykiavo savo noru ir nebuvo jokios prievartos?
– Negaliu kalbėti jums apie bylą ir pateikti duomenų, kurie rodo, kad tokio smurto, kuriuo aš kaltinamas, nebuvo. Ir ekspertizės nepatvirtino kai kurių kaltinimų, buvo suklastotų įrodymų.
Vyko tai, kas vyksta tarp vyro ir moters. Apžiūrėkite butą – argi norint nebuvo galima prisišaukti pagalbos? – pakyla iš fotelio B.Schultzas.
– Iššokti iš trečiojo aukšto per langą, nes durų raktus buvote paslėpęs?
– Kam iššokti? Pirmiausia, raktai nebuvo paslėpti. Antra, mergina galėjo apsiginti peiliais, kurių daugybė virtuvėje ir kuriuos ji matė, kai kartu užkandžiavome.
Trečia, štai darbo kambarys, kuriame Rita mokydavo mano dukrytę Agnę. Pažiūrėkite, kokia čia stipri seifinė spyna, ji užsidaro iš vidaus. Juk Rita tai žinojo.
Kas jai trukdė įbėgti į tą kambarį, užtrenkti duris ir pro langą šauktis pagalbos. Kitas gatvės namas – šalia, priešais. Ji to nedarė, o policija net neapklausė to namo gyventojų, – piktinasi B.Schultzas ir vedasi į miegamąjį.
Virš didelės lovos – taikingas užrašas ant sienos anglų kalba: „Pabučiuok mane prieš miegą.” Bet vargu ar daug meilės būta tą prievartavimo naktį. Mergina į gelbėtojų rankas pateko nusėta mėlynių.
– Neneigiu, kad su Rita susipykome, bet dėl kitos priežasties. Apie tai negaliu kalbėti, ta medžiaga yra byloje.
Bet nebuvo jokio išprievartavimo. Čia buvo tik vyro ir moters seksas, – ramiai dėsto danas. Jo žodžius išverčia žmona Galina.
Prievarta – vedybinėje lovoje?
Žiūriu į mielą moterį nustebusi. Viskas vyko jų vedybinėje lovoje. Kur ji pati buvo tą naktį?
– Aš buvau gimdymo namuose. Gimė mūsų sūnus. Po dviejų valandų Bjarke jau buvo prie mano lovos, labai džiaugėsi kūdikiu. Jis lankė mus kasdien. Neatėjo tik tą vakarą, kai viskas čia ir įvyko.
– Ir jūs atleidote savo vyrui? – netikiu savo ausimis, nužvelgdama apvalią moters figūrą.
Po mėnesio Galina gimdys jų antrąjį kūdikį.
– Buvo labai sunku. Pirmus tris mėnesius mane buvo ištikęs šokas. Negalėjau nieko suvokti. Kūdikis ant rankų, Bjarke uždarytas Lukiškėse, verslas sustojo. Nežinojau, kuo tikėti. Nemaniau, kad dar liksime kartu.
Bet pamažu grįžo tikėjimas vyru ir atleidimas, nors per jo kalinimo laiką mes nesimatėme. Matau, kad jis pasikeitęs.
– Ar tai taip pat pagal daniškos kultūros tradicijas – kai žmona gimdymo namuose, jūs smaginatės ir, kaip teigia jūsų auka Rita, net prievartaujate vedybinėje lovoje? – klausiu dano.
– Aš labai nusikaltau Galinai. Mėnesį prieš gimdymą mes buvome susipykę, ji išėjo iš namų. Aš buvau įpratęs gyventi pašėlusį gyvenimą. Nuolat – kelionės verslo reikalais, aišku – visur moterys.
Bet tai buvo normalu, legalu. Dar prieš Galiną būdavo, kad vienu metu bendraudavau su 3–4 moterimis. Ne, ne vienoje lovoje. Buvau pleibojus, neslėpsiu.
Tik Galina sustabdė mane. O Lukiškės privertė išvis permąstyti gyvenimą. Aš gal pirmą kartą rimtai bendrauju su moterimi.
Žlugo verslas, tačiau mėginsiu jį atgaivinti. Bet šeima man dabar – svarbiausia, – dėsto B.Schultzas.
– Sakote, nusikaltote žmonai. O prievartą išgyvenusiai merginai – ne?
Ar bent atsiprašėte jos, ar bandėte tą istoriją spręsti garbingai?
– Taip, norėjau. Gal ir atlyginti žalą, susitarti. Bet mano advokatai patardavo – tylėk, Bjarke, spėsi. Buvo didelis žiniasklaidos puolimas.
Dar prisidėjo kaltinimai, esą tvirkinau savo penkerių metų dukterį Agnę. O dar Drąsiaus Kedžio byla. Geruoju nebebuvo įmanoma tą nesusipratimą su Rita baigti.
Draugė vadino maniaku
– Jūs ginatės, teigdamas, kad lytiniai santykiai yra dviejų žmonių – vyro ir moters – reikalas, ir nevartojate jokios prievartos.
Elgiatės, kaip esą įprasta pagal danų kultūros tradicijas.
Bet štai kaip apie tuos santykius man, jus areštavus, papasakojo viena jūsų draugių, jūsų dukters Agnės motina.
„Jis maniakas. Monstras. Jo kultūra – iškrypėlio. Tik mušdamas ir prievartaudamas jis pajusdavo pasitenkinimą. Jei šaukdavau, trenkdavo kumščiu į veidą, spardydavo. Po to bučiuodavo: „Aš tave myliu.”
Ar toks agresyvus seksas taip pat yra tik danų kultūros dalis?
– Aš mėgstu viską, ką gali lovoje daryti vyras ir moteris. Mėgstu išbandyti naujoves. Bet tik tada, jei su tuo sutinka abu partneriai. Tai – dviejų žmonių žaidimas.
Man daug baisesni yra šios moters kaltinimai, esą tvirkinau mūsų dukrytę. Pedofilija – baisiausia, kas gali būti. Kai apie tai perskaitė Danijoje mano motina, sūnus, draugai, jie tuo nepatikėjo, nes pažįsta mane. Aš myliu vaikus.
Mano dukters motina prigalvojo daug istorijų, kad galėtų pakenkti man, vyrui, su kuriuo tikėjosi būti drauge ir kurio laukė.
Įtarimai vaiko tvirkinimu
– Bet ši moteris anuomet papasakojo „Lietuvos rytui”, kad informavo prokuratūrą, kaip duktė kalba apie bendravimą su jumis: „Pražergusi kojytes mergytė imituoja masturbacijos judesius. Pasakojo, kad tėčio pimpaliukas išlindo pro kelnaites su skylute, kad tėtis darė taip. Per televizorių pas tėtį matė filmus su moterimis plikais papukais, kurios raivėsi, dūsavo. Baseine matė daug vyrų su pimpaliukais, kad tėtis lovoje su Galina darė va taip...”
Ar ne per daug „įspūdžių” buvo penkiametei, kuriai motina leisdavo su jumis laisvai bendrauti?
– Namie gyvename privatų gyvenimą. Argi nenutinka, kad vaikas naktį užeina į tėvų miegamąjį, kai jie mylisi? Iškart liepdavau dukteriai išeiti. Ji galėjo pamatyti, kai aš masturbavausi. Bet juk ne prieš ją. Argi čia nusikaltimas?
Danijoje nieko tai nešokiruotų. Lietuvoje – viskas kitaip. Čia dar visai kitas, sovietinis, mąstymas.
Aš esu danas inteligentas. Tikrai nieko smerktina savo gyvensenoje nematau.
Turėjo daugybę moterų
– Jūsų buto kaimynai yra sakę, kad merginos pačios vilkstinėmis eidavo į jūsų butą, čia vykdavo orgijos.
Ką manote apie lietuvaites, ar jos iš tiesų tokios pigios? Net jūsų advokatas Mindaugas Paukštė yra pasakęs: „Mergos pačios ant jo lipo.”
– Neslėpsiu, visada turėjau daug moterų. Gyvenau 180 kilometrų per valandą greičiu. Bet moterys į mano butą ėjo ne tik ieškodamos nuotykių.
Štai šis kambarys yra įrengtas kaip biuras. Kasdien čia į darbą ateidavo 2–3 mano darbuotojos. Nuomotis biurą verslo centruose buvo brangu. Vienu metu čia buvo ir mano dukters kambarys.
Nepasakyčiau, kad lietuvaitėms užsienietis dabar yra ypač geidžiamas partneris. Taip buvo prieš 10 metų.
– Kaip susipažinote su žmona Galina?
– Internetu. Susirašinėjome apie metus, nebuvo laiko susitikti. Aš keliaudavau verslo reikalais, Galina studijavo, dirbo skrydžių palydove. Bet kai susitikome, po pusmečio susituokėme. Man jau buvo 46-eri.
– Kodėl iširo jūsų pirmoji santuoka Danijoje?
– Niekada nebuvau vedęs. Mums su drauge gimė sūnus. Dabar Markas jau suaugęs, myli mano vaikus Lietuvoje. Džiaugiuosi, jog jis tiki, kad jo tėvas – ne prievartautojas.
Danijoje net gyvuliams geriau
– Kaip jūs jautėtės Lukiškių kalėjime, kur praleidote 12 mėnesių? Ar buvo taip blogai, kad dabar turite laikiną psichikos sutrikimą?
– Manau, Danijoje gyvuliai laikomi geriau negu čia kaliniai. 7 kvadratinių metrų plote – 5 kaliniai. Amžinai tamsu. Negali nei skaityti, nei rašyti.
Pats parašiau Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre du skundus. Rašiau beveik tamsoje. Labai slėgė, kad su niekuo negalėjau bendrauti, – ten niekas, ir pareigūnai, nemoka kitų kalbų. Pramokau reikalingiausius žodžius lietuviškai.
Maistas – baisus. Gerai, kad galėjau nusipirkti iš parduotuvės. Kai paprašiau leisti įsigyti unitazo dangtį, kad nesmirdėtų, išgirdau – „ne”.
Kalbėjausi su kalėjimo viršininku, jis teigė, kad pagerinti sąlygų nėra pinigų.
Kalėjimas labai slėgė. Viskas daroma, kad tave sužlugdytų, negalėtum gintis. Auka ir nusikaltėlis turi skirtingas sąlygas.
– Įkalintieji nelabai mėgsta areštuotų už lytinius nusikaltimus. Ar neteko pačiam patirti prievartos?
– Ne. Manęs niekas nesumušė. Kiek pajėgdavau, kameros kolegoms papasakodavau, dėl ko esu uždarytas.
Buvo toks gruzinas, kuris bandė muštis. Aš jaunystėje boksavausi, būčiau nenusileidęs. Bet nesivėliau į muštynes, pranešiau pareigūnams, nors pagalbos reikėjo laukti 30 valandų.
Tada mus išskirstė po kitas kameras.
Labai slėgė, kad per dvylika mėnesių teko kokį 15–16 kartų kraustytis į kitas kameras. Su 100 kilogramų sveriančiais daiktais. Tokia tvarka.
Skundais užvers Strasbūrą
– Teko nugirsti, kad jūs nuolat rašėte skundus ir teismas niekaip negalėjo pradėti nagrinėti jūsų bylos iš esmės.
Kuo skundėtės? Teismas bijo apie tai net prasižioti – kad vėl kuo nors jūsų neužrūstintų.
– Aš – skandinavas. Esu įpratęs kalbėti atvirai. Matau, kas yra neteisinga, ir nuolat tai sakau. Europos Sąjungoje galioja pati Žmogaus teisių konvencija.
Jei Lietuvoje daromi prasižengimai, aš apie tai ir rašau atvirai. Net kokybiško vertimo teisme neturėjau.
Advokatai mane ramino: „Patylėk, Bjarke, pamažu viskas susitvarkys.” Šiandien prisipažįstu, kad padariau klaidą taip šokinėdamas.
Bet skundų į Strasbūrą dar rašysiu. Ne dėl kokių pinigų. Man svarbu, kad ir pas jus veiktų teisinė sistema.
Teisėjai, advokatai ir prievarta mane kaltinanti Rita – puikūs žmonės. Bet sistema dirba blogai. Teisme advokatas sėdi toli nuo manęs. Mano rankos – surakintos. Kaip aš galiu vartyti dokumentus?
– Kas jums atrodė blogiausiai?
– Jūsų policininkai. Mano byloje daugybė dalykų nebuvo ištirta iki galo. O jei policija iš pačių pradžių pateikia neteisingus duomenis teismui, ar jis gali priimti teisingą sprendimą?
Tik pasiūlęs į kišenę gali ko nors pešti. Jei reikalauji teisingai – nieko. To aš, skandinavas, negaliu pakęsti.
– Tai kodėl norite, kad jūsų prievartauta Rita turėtų tai pakęsti?
Beje, kaip jums pavyko išeiti į laisvę?
– Kai advokatas M.Paukštė ėmėsi mano bylos, pasakė: „Dvi savaitės, ir būsi namie.” Bet kai apsilankė teisme, pasakė: „Bjarke, tau galas.”
Dėl teismų sprendimų jis kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Šis nutarė, kad galima mane paleisti namo, pasirašius pasižadėjimą neišvykti.
– Jums nustatytas laikinas psichikos sutrikimas. Kaip tai buvo atlikta?
– Grįžęs iš Lukiškių po kurio laiko pasijutau blogai. Nemiga, sutriko atmintis, naktį prabudęs nežinodavau, kur esu. Aš – inteligentas, supratau, kad reikia pagalbos.
Kreipiausi pagalbos į Baltijos ir Amerikos klinikos, kitos privačios klinikos psichiatrus. Išrašydavo vienų, kitų antidepresantų.
Reikalavau Danijos ar kitos Skandinavijos šalies psichiatrų konsultacijos čia, jei man neleidžiama nuvykti į tėvynę. Bet tokių specialistų nesulaukiau.
– Kas pripažino, kad jūsų psichika dėl kalėjimo dabar yra sutrikusi?
– Advokatai nešė gydytojų pažymas į teismą, kad negaliu dalyvauti posėdžiuose.
Teismas pagaliau paprašė Teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų atlikti mano sveikatos ekspertizę ir pateikti išvadą. Taip ir buvo padaryta.
Gydymas gali trukti ilgai
– Dabar jums nebereikia vaikščioti į posėdžius, bylos nagrinėjimas sustabdytas neribotam laikui – kol pasveiksite. Jums patiko tokia ekspertų išvada?
– Ir taip, ir ne. Viena vertus, norėčiau, kad mano byla būtų išnagrinėta remiantis faktais. Turiu vaikų, ir man svarbu, ką jie galvos apie tėvą.
– Bet byla bus išnagrinėta, matyt, dar negreit, nes psichikos sutrikimai gali būti gydomi ilgus metus. Kaip jūs gydomas?
– Netrukus teisme bus sprendžiama, kaip mane gydyti – stacionare ar ambulatorijoje.
– Važiuotumėte į Rokiškio ar Žiegždrių psichiatrijos ligoninę?
– Mano psichologė pasakė: „Bjarke, tik ne ten.” Ir su kuo aš ten susikalbėčiau? Man geriausia būtų, jei tabletes gerčiau namie. Ir dabar sportuoju, daug vaikštau, bandau atgauti buvusią formą.
– Bet būti nesveikam jums patogiau? Jei gydytojų komisija kada nors pripažins, kad jūs jau sveikas, turėsite stoti prieš teismą.
– Taip. Tačiau noriu būti vėl sveikas.
– Po mėnesio gims jūsų kūdikis. Ar nesibaiminate, kad jis gali turėti tam tikrų sutrikimų? Juk Galina pastojo, kai grįžote iš Lukiškių pernai birželio mėnesį. Jau gėrėte antidepresantus.
– To nebijau. Labai myliu vaikus ir laukiu kūdikio gimimo. Norėčiau su Galina susilaukti trijų, keturių vaikų. Duonos jiems uždirbsiu.