2006-ųjų pabaigos įvykių byloje dėl įrangos vagystės L.Dunauskaitė kaltinta tarpininkavusi darant nusikaltimą, apgaulingai vedusi apskaitą. Prokurorai L.Dunauskaitę kaltino tuo, kad būdama
„Linos namų“ direktore pagal savo pareigas, turėdama teisę veikti
bendrovės vardu, surašyti ir pasirašyti įmonės dokumentus, padėjo
savo tėvui, generaliniam direktoriui, organizuoti realiai
neįvykusias ūkines operacijas - butelių pūtimo įrangos grąžinimo
akcinei bendrovei „Gubernija“ atvaizdavimą šios įmonės
buhalterinėje apskaitoje. Bendrovei padaryta daugiau nei 395
tūkstančių litų žala.
Kaip Eltai sakė ŠAT padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas
Jončas, teismas išteisino L. Dunauskaitę, konstatavęs, kad ji
nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Teismas taip pat
panaikino paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą
neišvykti bei laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „Druskininkų
rasa“ atžvilgiu į PET (polietilentereftalato. - ELTA) pūtimo
automatą. Šis teismo sprendimas per 20 dienų dar gali būti
apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pasak teismo, bylos aplinkybės liudija, kad kaltinamoji L.
Dunauskaitė pagal savo užimamą padėtį negalėjo tvarkyti, slėpti ar
sunaikinti „Gubernijos“ buhalterinės apskaitos dokumentų.
„L. Dunauskaitės subjektyvioji pusė (...) tyčia nebuvo
nukreipta pasisavinti jos žinioje nebuvusio svetimo turto (...).
Nenustatyta, kad būtų apgaulingai tvarkyta buhalterinė apskaita ir
būtų buvę tyčia klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai ir
apskaitos registrai“, - teigiama teisėjo Zigmo Kavaliausko
priimtame nuosprendyje.
Teismas pažymėjo, kad, norint nuteisti asmenį dėl
bendrininkavimo, kuo ir buvo kaltinama L. Dunauskaitė,
apkaltinamasis nuosprendis turi būti priimtas ne mažiau kaip dėl
dviejų asmenų.
„Baudžiamojoje byloje, be kaltinamosios L. Dunauskaitės,
įtariamuoju buvo patrauktas ir R. Dunauskas, tačiau jo atžvilgiu
baudžiamoji byla nutraukta dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo
trukmės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Dunauskaitei
jokie įtarimai nebuvo pareikšti. R. Dunausko atžvilgiu nutraukus
ikiteisminį tyrimą, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos
prokuratūra pradėjo atlikinėti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir
įtariamąja patraukė L. Dunauskaitę. Šiaulių apygardos teismo 2010
metų kovo 5-osios dienos nutartimi baudžiamoji byla R. Dunausko
atžvilgiu buvo nutraukta, o byloje liko tik viena kaltinamoji - L.
Dunauskaitė. Taigi (...) L. Dunauskaitės atžvilgiu priimti
apkaltinamąjį nuosprendį pagal pareikštą kaltinimą Baudžiamojo
kodekso straipsnį negalima nesant antrojo kaltinamojo asmens“, -
motyvavo teismas.
Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje nesurinkta
įrodymų, patvirtinančių, kad L. Dunauskaitė tyčia siekė padėti
tvarkyti „Gubernijos“ buhalterinę apskaitą, tai yra tyčia padėjo R.
Dunauskui organizuoti realiai neįvykusias ūkines operacijas.
„Vien tai, kad kaltinamoji L. Dunauskaitė 2006 11 01 su AB
„Gubernija“ pasirašė įrenginių, kurie buvo įkeisti bankams,
pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau, negavus vieno banko sutikimo
parduoti šiuos įrenginius, pirkimo-pardavimo sutartį 2007 01 10
atšaukė, negali būti laikoma jos kaltės įrodymu. Taigi prielaidos,
kad ji sutarė su R. Dunausku, jog sudarys fiktyvią
pirkimo-pardavimo sutartį ir taip leis R. Dunauskui šiuos
įrenginius išvežti iš AB „Gubernija“ teritorijos, o
pirkimo-pardavimo sutartį atšauks, nenustatyta“, - pažymėjo ŠAT.
Su šia byla buvusio „Gubernijos“ direktoriaus R. Dunausko ir jo
šeimos narių nemalonumai su teisėsauga nesibaigia, primena ELTA.
Netrukus prieš teismą turėtų stoti pats R. Dunauskas, kuris
įtariamas piktnaudžiavęs tarnyba, apgaulingai tvarkęs apskaitą ir
pasisavinęs daugiau nei 780 tūkst. litų bendrovės turto.
Už šiuos nusikaltimus R. Dunauskui gresia laisvės atėmimas iki
septynerių metų.
Gegužę FNTT nustatė, jog buvęs bendrovės generalinis
direktorius R. Dunauskas, nepaisydamas vis blogėjančios alaus
daryklos finansinės būklės, kai 2003 m. buvo patirta 1,47 mln. litų
nuostolio, o 2003-2006 m. - daugiau nei po 4 mln. litų kasmet, savo
pavaldiniams nurodė bendrovės vardu gautus telefonus ir SIM
korteles perduoti naudoti alaus darykloje nedirbusiems ir su jos
veikla nesusijusiems asmenims.
Per tyrimą išaiškinta, kad 2002-2007 m. 145 SIM kortelės ir
mobilieji telefonai buvo perduoti bendrovėje nedirbusiems asmenims,
o už jiems suteiktas ryšio paslaugas alaus darykla sumokėjo daugiau
nei 780 tūkst. litų, taip švaistydama savo turtą.
Be to, išaiškinta, kad tuo laikotarpiu iš kitų asmenų, kurie
naudojosi alaus daryklai priklausančiais mobiliaisiais telefonais,
buvo renkami grynieji pinigai, tačiau nebuvo išrašomi jokie pinigų
gavimą patvirtinantys dokumentai. Paskaičiuota, kad bendrovės į
buhalterinę apskaitą neįtraukta beveik 340 tūkst. litų.