„Veikos yra perkvalifikuotos pagal 100-ąjį straipsnį“, - BNS
sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas
Raimondas Petrauskas.
Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato, kad tas, kas tyčia,
vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu
mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba
sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad
jos lėmė žmonių žūtį, pavergė žmones; deportavo ar prievarta
perkėlė gyventojus, neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinę
žmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas (...)
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metų
arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo atstovas spaudai Audris
Kutrevičius BNS sakė, kad teismas nutartį priims šią savaitę,
galbūt ketvirtadienį.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuratūros pareiškimą
nagrinėja rašytinio proceso tvarka - šalims nedalyvaujant. Apie
teismo nutartį bus pranešta prokuratūrai ir visuomenei.
Pasak R.Petrausko, ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus
prašymą, vėl bus kreiptasi dėl kardomojo suėmimo ir bus prašoma
išduoti naują Europos arešto orderį.
Vėliau bus kreipiamasi į kompetentingas Rusijos institucijas,
kad įtariamieji Rusijos piliečiai būtų informuoti apie jų
atžvilgiu priimtus sprendimus.
„Byla praktiškai teismui paruošta - bus teismas už akių“, -
BNS teigė R.Petrauskas.
Jis pabrėžė, kad artėjant Medininkų žudynių 20-osioms
metinėms „procesas byloje yra labai stipriai pajudėjęs teisingumo
triumfavimo link“.
Pasak R.Petrausko, kadangi įtariamieji yra užsienio šalies
piliečiai, turi būti išlaikytos tam tikros procedūros, todėl
liepos 20 dieną kreiptasi į teismą dėl jų pripažinimo
įtariamaisiais pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnį. Iki tol
trys omonininkai buvo kaltinami tyčiniu Lietuvos pareigūnų
nužudymu vykdant tarnybines pareigas.
Asmenys yra Rusijos piliečiai, todėl juos pripažinti
įtariamaisiais gali tik ikiteisminio tyrimo teisėjas priimdamas
atitinkamą nutartį. Tokios nutartys bus perduotos kompetentingai
Rusijos institucijai, kad ji įteiktų pranešimą apie įtarimus savo
valstybės piliečiams. Tada bus laukiama atsakymo iš Rusijos.
Tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMON
pareigūnus Rusija atsisako išduoti.
„Yra toks posakis - mirties laukimas yra baisiau už mirtį.
Žinoti, kad esi nuteistas iki gyvos galvos, kad kažkur „kabo“ toks
nusprendis, kad negali išvykti iki gyvenimo pabaigos į Europos
Sąjungos šalis, kur gali būti sulaikytas, išduotas ir gali atlikti
bausmę - pripažinkime, kad tai nėra maloni procedūra“, -
trečiadienį žurnalistams sakė R.Petrauskas, paklaustas, ar buvę
omonininkai pajus baudžiamojo persekiojimo pasekmes.
Liepos 31-ąją sueis 20 metų, kai Rygos omonininkai Medininkų
pasienyje nužudė septynis Lietuvos pareigūnus. Suėjus senaties
terminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji galėjo išvengti
bausmės. Tačiau dabar taip nenutiks - nusikaltimams žmoniškumui
senaties terminas negalioja.
Pernai Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas,
kurios sudaro galimybę prokurorams atlikti tyrimą „už akių“. Pagal
pataisas, jeigu įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės
pilietis ir gyvena ne Lietuvos teritorijoje, prokuroras turės siųsti
įtarimą, pranešimą arba kaltinamojo akto nuorašą dėl
nusikaltimo užsienio valstybėje numatytai centrinei teisėsaugos
įstaigai. Tuomet jau šios atstovų uždavinys bus dokumentus
įteikti įtariamajam ar kaltinamajam.
Ši tvarka galioja tik tiriant tarptautinėse sutartyse numatytus
nusikaltimus - tai yra nusikaltimus žmoniškumui ir karo
nusikaltimus, prekybą žmonėmis, netikrų pinigų ar vertybinių
popierių pagaminimą, teroro aktą, orlaivio užgrobimą, žmogaus
pagrobimą įkaitu, neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis
medžiagomis.
Dokumente taip pat numatyta galimybė, kad įtariamasis tokiose
bylose gali būti neapklaustas, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali
būti išduotas ar perduotas mūsų šaliai.
Generalinė prokuratūra taip pat sieka, kad vienintelis
Medininkų byloje nuteistas omonininkas Konstantinas Michailovas
(Nikulinas) būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų
žmoniškumui.
Prokurorai Apeliaciniam teismui neginčija paskirtos bausmės -
laisvės atėmimo iki gyvos galvos - jie nori, kad K.Michailovo
veiksmai būtų traktuojami ne kaip tyčinis nužudymas, o kaip
tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis - pagal
Baudžiamojo kodekso XV skyrių „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo
nusikaltimai“. Kada byla su skundais bus nagrinėjama Apeliaciniame
teisme, kol kas nežinoma.
Gegužės 11 dienos paskelbtu Vilniaus apygardos teismo
nuosprendžiu K.Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 metų
liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos
pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas.