Tamsų žiemos vakarą dvi keturiolikmetės ir septyniolikmetė ėjo Šiauliuose esančia Bielskio gatve. Netoliese pamatė du vyriškius, kurių vienas prišoko prie jų ir, iš vidinės striukės kišenės išsitraukęs pistoletą, įsakmiu balsu sukomandavo: „Klaupkitės, atiduokite daiktus“.
Viena mergaičių taip išsigando, kad net nebepajėgė atsiklaupti. Kita atvirkščiai – iš išgąsčio dėjo į kojas. Bėgo neatsisukdama, bet ją pasivijo šūvio garsas. Kur vyras šaudamas taikėsi, nė viena mergaičių negalėjo pasakyti, nes buvo tamsu ir jos neįžiūrėjo.
Tada vyras pasakė: „Aš pajuokavau. Pakvieskit draugę, kad nekviestų policijos“. Tačiau į tamsą pasprukusi draugė jau buvo surinkusi bendrojo pagalbos telefono numerį.
Atskubėjusiems patruliams mergaitės nurodė, kur link nuėjo jų užpuolikas.
Policijos pareigūnai V.Stasiškį rado viename Bielskio gatvės name pas pažįstamą moterį geriantį alų. Vyras iš užančio ištraukė dujinį pistoletą ir jį numetė ant sofos.
Teisme V.Stasiškis tikino, kad buvo išgėręs ir nutaręs pasilinksminti, gąsdindamas mergaites. Iššovęs iš pistoleto, jis pats esą išsigandęs.
Vyras gailėjosi taip neatsakingai pasielgęs, atsiprašė mergaičių ir apgailestavo, kad nepajėgus atlyginti joms neturtinės žalos, kurią jos patyrė išsigandusios, nes po patirto streso mergaites kamavo įvairūs sveikatos sutrikimai.
Šiaulietis savo biografiją „papuošė“ pirmuoju teistumu - dėl viešosios tvarkos pažeidimo.