"Jis (A.Ryžovas - BNS) buvo tik vykdytojas ir vykdė tam tikrųasmenų nurodymus - arba Pugo, arba Kriučkovo, arba grupės vadoMlyniko“, - penktadienį žurnalistams po teismo posėdžio dėlsuėmimo skyrimo sakė advokatas S.Karvelis.
Vladimiras Kriučkovas iki 1991 metų rugpjūčio mėnesio buvoRusijos KGB vadovas. Borisas Pugo 1990-1991-aisiais ėjo SovietųSąjungos vidaus reikalų ministro pareigas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienįišnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą už akių skirtikardomąjį suėmimą trims įtariamiesiems Medininkų žudyniųbyloje - A.Ryžovui, Česlavui Mlynikui ir Andrejui Laktionovui. Nuoteisėsaugos besislapstantys įtariamieji posėdyje nedalyvavo, jiemsatstovavo valstybės paskirti trys Lietuvoje praktikuojantysadvokatai.
A.Ryžovo interesams atstovavęs S.Karvelis mano, kad jo ginamajamperkvalifikuotas įtarimas neatitinka faktinių aplinkybių.
„Ar pats Ryžovas nusprendė tai padaryti svetimojevalstybėje?Jis kaip karys turėjo vykdyti įsakymą. Aš nesakau, kadnekaltas, tačiau jo veikos kvalifikacija neatitinka faktiniųaplinkybių“, - sakė advokatas.
Jis teigė, kad A.Ryžovo interesams atstovavo ir prieš dvejusmetus, kai tada buvo pateiktas įtarimas ir skirtas suėmimas dėltyčinio Lietuvos pareigūno nužudymo.
Advokatas tada teigė ginamojo suėmimui neprieštaravęs. Tačiaudabar, kai įtarimai perkvalifikuoti, advokatas su tokia sankcijanesutinka.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiemet birželį A.Ryžovasbuvo nuteistas Sankt Peterburge 15 metų laisvės atėmimo užnusikalstamos gaujos organizavimą ir ginkluotus plėšimus.
Advokatas S.Karvelis teigė savo ginamojo niekada nematęs, opastarasis niekada neieškojo jokių kontaktų su juo ir nebendravoapie Medininkų bylą.
Tuo metu kito ginamojo A.Laktionovo advokatė KazimiraKanišauskienė BNS sakė, kad jos ginamasis ikiteisminiame tyrimenedalyvauja, o užsienio valstybė jo neišduoda.
„Tokiu atveju gynyba nemato pagrindo prieštarauti suėmimui“, -BNS sakė K.Kanišauskienė.
Č.Mlyniko advokatė Elena Mikalauskaitė BNS taip pat teigė,kad, kaip ir jos kolegė K.Kanišauskeinė, esant tokioms aplinkybėmsnemačiusi pagrindo prieštarauti prokuroro prašymui.
Prašymas dėl suėmimo dalyvaujant trims įtariamųjų advokatamspenktadienį nagrinėtas už uždarų durų. Teismo sprendimas buspaskelbtas antradienį, rugpjūčio 9 dieną.
Kokia bebūtų teismo nutartis, Lietuvos generalinė prokuratūrajos Rusijos generalinei prokuratūrai nesiųs, nes to darytineįpareigoja įstatymai. Rusijai tik bus nusiųstas raštas dėl jospiliečiams perkvalifikuotų įtarimų.
Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo ikiteisminio tyrimoteisėjo nutartis dar galės būti skundžiama aukštesnėsinstancijos teismui.
Prokuroro teigimu, suėmimą įtariamiesiems skirti būtina, nesjie gali slapstytis nuo teisingumo. Tą daro ir dabar.
Praėjusią savaitę teismas trims buvusiems Rygos OMONpareigūnams leido perkvalifikuoti inkriminuojamus nusikaltimus irpripažino juos įtariamaisiais dėl tarptautinės teisės draudžiamoelgesio su žmonėmis.
Įtariamiesiems jau anksčiau buvo skirtas suėmimas, kai jiekaltinti tyčiniu nužudymu.
Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius BNSyra sakęs, kad teismo prašoma tik skirti suėmimą, o jo trukmė busnustatyta tuo atveju, jei įtariamieji bus sulaikyti ir atgabenti įLietuvą.
Teismui patenkinus prašymą dėl kardomojo suėmimo, busišduodamas naujas Europos arešto orderis.
Europos arešto orderius pakeisti būtina, nes pakeisti įtarimai:įtariamųjų veika dėl Medininkų muitinės posto pareigūnųnužudymo perkvalifikuota iš tyčinio nužudymo sunkinančiomisaplinkybėmis einant tarnybines pareigas į tarptautinės teisėsdraudžiamą elgesį su žmonėmis.
Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato, kad tas, kas tyčia,vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliumastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arbasunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kadjos lėmė žmonių žūtį, pavergė žmones; deportavo ar prievartaperkėlė gyventojus, neteisėtai įkalino ar kitaip apribojo fizinęžmonių laisvę pažeidžiant tarptautinės teisės normas (...)baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvidešimties metųarba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Tris galimai Medininkų žudynėse dalyvavusius Rygos OMONpareigūnus Rusija atsisako išduoti Lietuvai.
Liepos 31-ąją suėjo 20 metų, kai Rygos omonininkai Medininkųpasienyje nužudė septynis Lietuvos pareigūnus. Suėjus senatiesterminui, šiuo metu besislapstantys įtariamieji galėjo išvengtibausmės. Tačiau dabar taip nenutiks - nusikaltimams žmoniškumuisenaties terminas negalioja.
Pernai Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas,kurios sudaro galimybę prokurorams atlikti tyrimą „už akių“.
Medininkų byloje kol kas nuteistas vienintelis buvęs Rygosomonininkas Konstantinas Michailovas (Nikulinas). Gegužės 11 dienąVilniaus apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl 1991 metųliepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvospareigūnų šiems einant tarnybines pareigas. Generalinėprokuratūra siekia, kad jis taip pat būtų pripažintas kaltu dėlnusikaltimų žmoniškumui.