"Taip atsitiko dėl instruktorių klaidos - dviem merginoms buvo nustatyti vienodi radijo dažniai, kuriais parašiutininkui nurodoma, ką jis turi daryti. Kas vienai padėjo sėkmingai nusileisti, kitai buvo tiesus kelias į pražūtį”, - piktinosi kartu su Vilma iš lėktuvo su parašiutu iššokęs Tomas Pagirys.
Tačiau Kauno parašiutininkų klubo direktorius Kęstutis Milišauskas instruktorių kaltės neįžvelgia. Jo nuomone, visos racijos buvo patikrintos, o ir šiaip tai tėra tik pagalbinė priemonė, kuria nereikia aklai pasitikėti.
T.Pagirys tvirtina, kad mergina kliovėsi jai siunčiamomis komandomis net tuomet, kai jau skrido į vandenį. Jai atrodė, kad instruktoriaus tonas išliko ramus dėl to, kad ji nepradėtų panikuoti. Vis dėlto, nurodymai buvo skirti kitai merginai.
K.Milišauskas atmeta kaltinimus: „Pastebėjus, kad mergina skrieja vandens link, į pagalbą buvo pasitelktas garsiakalbis. Yra žmonių, kurie matė, kaip mergina iš pradžių bandė vykdyti jai sakomus nurodymus, tačiau vėliau vis tiek kreipė save ne į kairę, kaip buvo sakoma, o į dešinę.“
Jo nuomone, Vilma tiesiog neįvertino situacijos, nevykdė nurodymų ir buvo ištikta afekto būsenos. Užsiminus apie Tomą, K.Milišauskas buvo ironiškas: „Turėjo du šuolius, o jaučiasi kaip šuolių su parašiutais profesionalas.“
Skęstanti kaunietė jau buvo susitaikiusi su likimu, tačiau išgirdęs triukšmą netoli buvęs žvejys nuėjo patikrinti, ar niekas nevagia paliktų žvejybos reikmenų, ir pašiurpo išvydęs skęstančią merginą.
„Priplaukiau su valtimi ir išgelbėjau. Mergina kojomis dugno nesiekė, toje vietoje gylis galėjo siekti du metrus, tad dar kelios akimirkos ir ji būtų nuskendusi“, – pasakoja Jonas Nenartavičius.
Gelbėtojas neskuba kaltinti instruktoriaus, nes panelė šoko su parašiutu pirmą kartą. Tačiau kartu su Vilma šokęs Tomas teigia, kad jam paklausus apie tai, ką daryti atsidūrus vandenyje, į jo klausimą nebuvo atsakyta – tiesiog pakartota, kaip reikia gelbėtis leidžiantis žemėn.
Stresą patyrusi mergina komentuoti įvykį atsisakė. T.Pagirys teigia, kad iš instruktorių jie tenorėjo, kad būtų sumokėti 5000 litų merginos gelbėtojui ir pripažintų kaltę. Tačiau Kauno parašiutininkų klubo vadovas teigia, kad apie kompensaciją, kaltės pripažinimą negali būti nė kalbos: „Toks klausimas net nesvarstomas, kai prasideda šmeižtas. Norėtųsi pasikalbėti su mergina, kuri nesileidžia į kalbas, o ne su jos atstovu, kuris prašo pinigų.“
Lietuvos parašiutų sporto federacijos teisėjų kolegijos pirmininkė, tarptautinės FAI kategorijos teisėja, kelis tūkstančius šuolių parašiutu turinti Birutė Kailiuvienė teigia, jog gali būti teisios abi pusės: „Dažnai būna tokių situacijų, kad racijų dažniai sutampa, tačiau toks pat realus ir žmogiškasis faktorius – net nusileidžiant ant žemės žmonės supanikuoja ir suka į kitą, nei sakoma, pusę. Be to, natūralu, kai veiksmus iš išgąsčio atlieka neteisingai.“