Reportažą žiūrėkite čia.
„Pagal scenarijų, gaisras kilo antro aukšto virtuvėje,
užsidegė elektros instaliacija, uždūmintos patalpos virtuvėje ir
automatiškai uždūmintos gretimos patalpos“, - pasibaigus mokymams
žurnalistams sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės valdybos
viršininkas Rimantas Steponavičius.
Anot jo, pareigūnai tikrino, kaip veikia rūmų priešgaisrinė
signalizacija, kaip kilus gaisrui dirba Vadovybės apsaugos
departamento pareigūnai, kaip informuojamas Bendrasis pagalbos
centras, kaip telkiamos bendros pajėgos.
Pratybos buvo mokomosios, todėl ugniagesiai žinojo, kur
važiuoja ir kas vyks.
R.Steponavičius pripažino, kad mokymai atskleidė kai kurias
technines ir procedūrines problemas. Pavyzdžiui, keltuvui buvo sunku privažiuoti prie pastato, ir Seimo darbuotojas, kurį ugniagesiai turėjo nukelti iš trečio aukšto, buvo priverstas gana ilgai palaukti pagalbos.
„Problemos turbūt realiai veikiančiame objekte būtų didesnės
- tai ir daugiau žmonių, ir automobilių grūstys“, - pripažino
R.Steponavičius.
Seimo rūmuose ugniagesių pratybos sukėlė nedidelį sąmyšį.
Kai kurie darbuotojai ir tuo metų į parlamentą užsukę Seimo
nariai nežinojo apie pratybas. Jiems kilo klausimas, ar tikrai
parlamente kilo gaisras, ar tik vyksta pratybos.
Seimo narys Jonas Jagminas, trumpam išėjęs iš kabineto ir
palikęs ten savo portfelį, negalėjo pusantros valandos grįžti.
Jam bandant patekti į kabinetą, buvo evakuotas.
„Aš čia patekau atsitiktinai, dirbau savo kabinete, išėjau
palikęs savo dokumentus ir norėjau grįžti, bet buvau evakuotas.
Visiškai teisingai padaryta, pagaliau reikėtų patikrinti, kaip
viskas veikia“, - vėliau žurnalistams sakė politikas.
„Suprantu, kad tauta, ko gero, labai pasidžiaugtų, jeigu Seimas
sudegtų“, - juokaudamas pridūrė.