„Košmarų naktys ir dienos”, – taip dvi savaites, kai be žinios dingo tuomet aštuoniolikametė E.Kusaitė, vakar teisme apibūdino jos teta 64 metų Irena Jeleniauskaitė.
Į dvyliktą klasę turėjusi eiti E.Kusaitė 2007 metais paslapčia išvyko į Vokietiją.
Nei motinai, nei kartu gyvenusiai tetai apie tai nieko nepranešusi mergina pasiėmė tik rankinę, nedideles savo santaupas ir asmens tapatybės kortelę.
Sunaikino visus kontaktus
Išvykdama iš namų 18-metė sunaikino viską, kas galėjo išduoti jos ryšius su musulmonais.
E.Kusaitė suplėšė net laišką, kurį jai prieš keletą metų buvo parašęs čečėnas Ali.
Jis su E.Kusaite mokėsi toje pačioje Klaipėdos mokykloje.
Merginos motina Virginija Kusienė rado ir iki šiol saugo nedidelę šio laiško skiautę.
„Eglė sunaikino visus pėdsakus, kad nežinotume, kur jos ieškoti”, – teisme pasakojo už rengimąsi teroro aktui teisiamos 22 metų klaipėdietės teta.
Motina ir teta E.Kusaitės ėmė ieškoti iš karto, kai ji nesugrįžo namo.
„Lakstėme po visas įstaigas. Bendravome su Eglės bendramoksliais, policijai siūlėme patikrinti jos kompiuterį”, – pasakojo I.Jeleniauskaitė.
Mediko išsilavinimą turinčią tetą apėmė nuojauta, kad iš namų išviliota mergina gali būti pasitelkta blogiems tikslams.
„Tai galėjo būti teroro aktas, organų donorystė ar viešnamis”, – vakar kalbėjo E.Kusaitės teta.
Nežinia kankino dvi savaites
Klaipėdos pareigūnai tąkart neskubėjo skelbti dingusios merginos paieškos. Ji jau buvo pilnametė, todėl pareigūnai vylėsi, kad po kelių dienų sugrįš pati.
Oficiali paieška buvo paskelbta po to, kai V.Kusienė kreipėsi į Klaipėdos merą.
Praėjus dviem savaitėms po E.Kusaitės dingimo jos motina sulaukė Vokietijoje gyvenančios Aišos skambučio. Nepažįstama moteris pranešė, kad Eglė apsigyveno pas juos Vokietijoje, ir leido su ja pasikalbėti telefonu.
„Kol duktė kalbėjosi su motina, ši moteris visą laiką buvo šalia, o Eglė kiekvieną sakinį jai vertė į rusų kalbą”, – prisiminė I.Jeleniauskaitė.
Nors Aiša nepasakė adreso, kur apsigyveno E.Kusaitė, moterys apsidžiaugė, kad turi bent telefono numerį, kuriuo galės su ja susisiekti.
Surado Vokietijos policija
Tačiau prisiskambinti E.Kusaitei nepavykdavo. Vokietijoje apsigyvenę čečėnai keitė telefono korteles.
Po pirmojo skambučio užsienietišką telefono numerį motina nurodė policijos pareigūnams, kurie susisiekė su kolegomis Vokietijoje.
Klaipėdietes nustebino Vokietijos policijos operatyvumas.
Kitą dieną jau ne tik buvo žinomas E.Kusaitės adresas, bet apklausta ir lietuvė, ir ją priglaudę musulmonai.
Netrukus I.Jeleniauskaitė susiruošė vykti į Vokietiją parsivežti dukterėčios, nors ją pargabenti buvo pažadėję policijos pareigūnai.
E.Kusaitę aplankiusią tetą jos naujieji globėjai išvarė po dienos.
Papasakoti, dėl ko jai nebuvo leista ilgiau pabendrauti su dukterėčia, moteriai vakar nebeužteko jėgų. Per trumpą pertrauką ji pasijuto blogai, ir į teismo salę buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai.
Mokytis trukdė ligos
Kartu su seserimi ilgą laiką gyvenusi ir nuo vaikystės šalia E.Kusaitės buvusi I.Jeleniauskaitė teigė, kad iki pažinties su musulmonais E.Kusaitė jokių problemų nekėlė: „Vienintelė problema buvo jos ligos. Su ja keliavome po Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus ligonines. Eglė praleisdavo daug pamokų, todėl atitrūko nuo savo bendramokslių.”
Ji teigė, jg paauglei namie netrūko nei dėmesio, nei meilės.
„Turbūt mažai yra vaikų, kuriais buvo taip rūpinamasi. Ir mažai yra vaikų, kurie būtų tiek sirgę”, – pasakojo I.Jeleniauskaitė.
Į kiekvieną teismo posėdį vaikštančią I.Jeleniauskaitę trikdo prokurorų teiginiai apie blogus E.Kusaitės ir jos artimųjų santykius: „Jeigu mūsų santykiai būtų blogi, mes nusisuktume ir neleistume visų senatvei sutaupytų pinigų Eglei ginti.”