Tai parodė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos
„Spinter tyrimai“ saugos bendrovės „G4S Lietuva“ prašymu atliktas
reprezentatyvus tyrimas apie tai, kokiomis priemonėmis žmonės saugo
savo būstą, kokių priemonių imasi po įsilaužimų bei kokia yra
nukentėjusių asmenų emocinė būsena.
Ketvirtadienį Vilniuje įvykusioje spaudos konferencijoje buvo
pristatyti šio tyrimo rezultatai.
Birželio-liepos mėnesiais buvo apklausta 1 tūkst. 141
gyventojas, 300 respondentų ar jų šeimos narių buvo nukentėję
nuo vagysčių.
36 proc. apklaustųjų gyventojų mano, kad į namus įsibrovusius
ilgapirščius pastebės kaimynai, 34 proc. viliasi, kad
nusikaltėlius išgąsdins namie esantis šuo. 11 proc. nurodė
pasitikintys apsaugos sistema, 8 proc. respondentų per apklausą
teigė, kad naudojasi draudimo bendrovių paslaugomis.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas spaudos
konferencijoje sakė, kad uždavus klausimą, kokios priemonės,
respondentų manymu, yra patikiniausios ir labiausiai saugo, dauguma
(du trečdaliais) įvardijo apsaugos sistemą, šarvuotos durys pateko
į antrą vietą (46 proc.), 39 proc. mano, kad padeda turto
draudimas.
Ilgapirščiai per septynias minutes dažniausiai padaro iki 7
tūkst. litų nuostolio. Jeigu vagis turi daugiau laiko - pusę
valandos - nuostolių suma padidėja iki 10 tūkst. ir daugiau. Po
vagių apsilankymo pagrindiniame būste ar sodyboje gyventojai
dažniausiai netenka pinigų ir juvelyrinių dirbinių, buitinės ir
garso technikos.
Lietuviai skaudžiai išgyvena vagių apsilankymą - jie jaučia
pyktį ir baimę, ima papildomai tikrinti duris, dažniau uždega
šviesą namuose. Tuo metu 20 proc. patyrė psichologinį
diskomfortą - po vagių apsilankymo namai tapo svetimi, norėjosi
juos pakeisti ar parduoti.
Du trečdalius vagysčių sudaro vagystės iš sodybų ir sodų
namelių, trečdalis - iš pagrindinio būsto.
70-80 proc. apklaustųjų nuo vagystės nukentėjusių
respondentų kreipėsi į policiją.
72 proc. nukentėjusiųjų negrąžinta nė kiek daiktų, 21 proc.
buvo sugrąžinta dalis pavogtų daiktų. 7 proc. buvo grąžinti visi
daiktai.