Saugos tarnybos savo klientams žada gavusios pavojaus signalą į įvykio vietą atvykti per septynias minutes.
Specialistai apskaičiavo, kad per tą laiką vagys gali išnešti maždaug 7 tūkstančių litų vertės daiktų.
Viena didžiausių mūsų šalyje saugos tarnybų „G4S” nutarė išsiaiškinti, kaip jaučiasi apvogtus namus radę gyventojai ir kokių priemonių jie imasi po vagystės.
Po vagystės namai nebemieli
Saugos tarnybos užsakymu gyventojų apklausą surengė bendrovė „Spinter tyrimai”. Jos darbuotojai birželio–liepos mėnesiais apklausė 1141 gyventoją. 300 apklaustųjų arba jų šeimos narių buvo nukentėję nuo vagių.
Sociologai išsiaiškino, kad apvogtus namus suradę vyrai dažniausiai jaučia pyktį, o moteris kausto baimė.
Po vagystės gyventojai dažniau pradeda tikrinti, ar užrakino duris, namuose dažniau uždega šviesą.
Paaiškėjo, jog 20 procentų apklaustųjų patiria dar didesnį psichologinį diskomfortą. Po vagių apsilankymo jiems norisi išsikelti kitur ar parduoti butą.
Trečdalis vagysčių įvykdoma iš butų ir gyvenamųjų namų, dar dažniau nusikaltėliai lankosi mažiau saugomuose vasarnamiuose ar sodo namuose.
Nustatyta, jog per vieną įsilaužimą vagys padaro apie 5 tūkstančius litų nuostolių.
„Šį skaičių sumažina vagystės iš sodo namų ir vasarnamių, nes juose paprastai žmonės nelaiko brangių daiktų”, – tyrimo rezultatus aiškino bendrovės „Spinter tyrimai” direktorius Ignas Zokas.
Butuose ir sodybose vagys dažniausiai ieško pinigų ir juvelyrikos dirbinių, buitinės ir garso technikos.
Gauna tūkstančius iškvietimų
„Gavę pranešimą apie pavojų, miestuose į objektą kartais atvažiuojame greičiau nei per minutę. Kiekvieną mėnesį visoje Lietuvoje į pavojaus signalus reaguojame apie 19 tūkstančių kartų, per metus sulaikome apie 60 įsilaužėlių”, – pasakojo saugos tarnybos „G4S” generalinis direktorius Saulius Tulevičius.
Jo tvirtinimu, grėsmė nukentėti nuo vagių per metus kyla vienam procentui jų klientų. Dalį vagių atbaido vien žinojimas, kad patalpose yra įrengta apsaugos sistema.
Susirūpina po apiplėšimo
Tačiau dar nedaug gyventojų investuoja į savo turto apsaugą. Nors 62 procentai respondentų įsitikinę, kad geriausiai namus apsaugotų saugos tarnybos, jų paslaugomis naudojasi tiktai 11 procentų.
Kiek daugiau apklaustų žmonių į saugos tarnybas kreipėsi jau po vagystės.
Ruošiasi naujam veiklos etapui
* Nuo kitų metų pradžios įstaigų ir būstų nebesaugos viešosios policijos rinktinė „Vytis”. Policijai nebebus leista verstis komercine veikla.
* Saugos tarnybos iki metų pabaigos žada pasidalinti visą Lietuvos teritoriją, kad be apsaugos neliktų nė viena vietovė. „Saugos tarnybos planuoja sukurti daug naujų darbo vietų ir sumokėti valstybei daugiau mokesčių nei surenka komercines paslaugas teikdama policija”, – teigė saugos tarnybas vienijančios asociacijos „Apsaugos verslo grupė” vadovas Saulius Pridotkas.
* Didžiosiose saugos tarnybose dirba apie 5600 darbuotojų, o bendra jų metų apyvarta – apie 400 milijonų litų.