Milijono pasisavinimu kaltinamas kunigas sėdo į teisiamųjų suolą

Į teismą kunigas atėjo be dvasininko statusą pabrėžiančių drabužių.

Pagal pareikštus įtarimus sukčiavimu stambiu mastu veikiant bendrininkų grupėje dvasininkui ir jo bendrams gresia įkalinimas iki aštuonerių metų.

Prie teismo salės, kurioje turėjo būti atversta sunkiu kriminaliniu nusikaltimu kaltinamo kunigo byla, rinkosi tik liudininkai, teisiamieji ir būrys žurnalistų. Nebuvo nei vieno 46 metų dvasininką palaikančio maldininko.

Pirmasis teismo posėdis, neįvyko. Jis atidėtas paaiškėjus, kad du iš trijų teisiamųjų – 22 metų Karolis Šventoraitis ir 43 metų Julius Ulevičius neturi advokatų.

Dešiniąja kunigo J.Kazlausko ranka vadinamas K.Šventoraitis teisme negailėjo kritikos teisėjui. Šiam pasiteiravus, ar ketina susirasti gynėją, teisiamasis atšovė, jog teisėjas visiškai nesusipažinęs su byla. K.Šventoraitis pareiškė, jog kaltinamas nusikaltimo padarymu kai jam buvo 16 metų. Anot teisiamojo, esant tokioms aplinkybėms privalu skirti valstybės apmokamą gynėją.

Į teisiamųjų suolą sėdęs kunigas J.Kazlauskas teisme sakė šiuo metu niekur nedirbantis. Vėliau paprašytas paaiškinti ar tai reikėtų suprasti, kad jis metė kunigystę, dvasininkas nieko konkretaus nepasakė.

„Jūs juokaujate?“, - lrytas.lt žurnalistui sakė sunkiu kriminaliniu nusikaltimu prokurorų kaltinamas, nežinia ką dabar veikiantis kunigas J.Kazlauskas.

Teisme J.Kazlauskas negalėjo tiksliai pasakyti dabartinio savo adreso. Prokurorų teismui perduotoje byloje nurodomi du jo adresai, Kauno rajone, Tabariškių parapijoje, kur jis anksčiau klebonavo ir Griškabūdyje, kur dirbo pastaruoju metu.

Kunigas teismui pasakė, kad dabartinė jo gyvenamoji vieta yra Kaunas, o šaukimus į teismo posėdžiu paprašė siųsti į Griškabūdį.

Šakių rajone Barzdų ir Griškabūdžio parapijas aptarnavusį kunigą J.Kazlauską į teisiamųjų suolą atvedusi dramatiška istorija netoli Kauno esančiame Poderiškių kaime (Ringaudų seniūnija) prasidėjo, kai mirus vietos gyventojo Jono Mitkaus motinai iki tol kukliai gyvenęs kaimietis staiga tapo turtingu žemvaldžiu. Jis paveldėjo apie 13 hektarų pakaunėje esančios žemės ir 2,52 hektarus miško.

Motinos palikimas J.Mitkui laimės neatnešė. Žmogus ypatingai kukliai gyveno savo trobelėje, nuolatos sulaukdavo neprašytų svečių. J.Mitkų žlugdė pomėgis alkoholiui.

Velionio dukterėčia Rita Kaušienė lrytas.lt žurnalistui pasakojo, kad dėdė buvo praktikuojantis katalikas, neatitolęs nuo Bažnyčios, jaunystėje patarnaudavo mišiose. J.Mitkus su įtariamuoju tapusiu kunigu J.Kazlausku susipažino, kai šiam atsikėlus klebonauti į Tabariškes, klebonijoje rentė pirtį.

„Aš net nežinojau, kokie santykiai jį sieja su tuo kunigu. Iki dėdės dingimo nenumaniau apie aferų mąstą. Man tai buvo naujiena, daug ką sužinojau vartydama bylą. Mane ištiko šokas, - lrytas.lt sakė R.Kaušienė.

Moteris sakė pas tėvo brolį užsukdavusi, kai į Tabariškes atvykdavo aplankyti artimųjų kapų. Pašnekovė pripažįsta, jog su išgerti mėgusiu dėde kartais būdavę sunku susikalbėti. Anot R.Kaušienės, prie „milijonieriumi“ kaime vadinto dėdės ėmė gretintis įvairaus plauko veikėjai.

Jam dantis pasiūlė nemokamai taisyti odontologas, žinomo mediko, vienos Kauno poliklinikų vadovo sūnus. Kiek vėliau už gydymą medikas pareikalavo atlygio, kad J.Mitkus pusvelčiui, anot dukterėčios, už juokingai mažą kainą – 100 tūkst. litų parduotų savo žemes.

Tuometis Tabariškių klebonas J.Kazlauskas pasirūpino gauti J.Mitkaus įgaliojimą ir 2005 metų rudenį bendrovei „E5 ir Ko“ pardavė kaimiečio žemę už 1 mln. 24 tūkst. litų. Bendrovės direktorius vėliau apklausiamas pripažino J.Mitkaus niekada nematęs, visus reikalus tvarkęs su jo atstovu, kunigu J.Kazlausku. Byloje esama duomenų, jog odontologas irgi neliko nuskriaustas, kaip kompensacija už žlugusią viltį gauti vertingas J.Mitkaus žemes ir „nemokamą“ dantų taisymą jam atseikėta apie 30 tūkst. litų.

Pasak velionio dukterėčios, nei ji, nei jos dėdė apie tikrąją parduotos žemės kainą nieko nežinoję. Kunigas savo globotiniui pasakė, kad vertingas žemės plotas parduotas už pusę milijono litų, šiuos pinigus pervedė į jo sąskaitą.

Netrukus alkoholiu piktnaudžiavusio vyro pinigai nukeliavo į statytos verslu užsiiminėjusio klebono pažįstamo sąskaitą. Svetimus pinigus dvasininkas paskolino verslininkui be J.Mitkaus sutikimo, pasakęs, kad jo banko sąskaitoje pinigus laikyti nėra saugu, nuvežė žmogų į banką, kur buvo padarytas pavedimas.

Pasak R.Kaušienės, šias aplinkybes ji sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Iki to moteris sakė net nenutuokusi, kas daryta su dėdės turtu.

Verta paminėti, jog narplioti kunigo J.Kazlausko veiksmus policija pradėjo tirdama kitą nusikaltimą, turtingu paveldėtoju tapusio Poderiškių kaimo gyventojo J.Mitkaus dingimą 2009-ųjų lapkričio pradžioje. Apie dingusį dėdę dukterėčiai tąkart pranešė pats kunigas J.Kazlauskas.

„Ten veikė kelios „žulikų“ gaujos, kurios gviešėsi dėdės turto. Per šį, paskutinį „žulikų“ antpuolį paaiškėjo visa klebono afera. Jeigu jis būtų žinojęs kaip viskas pasisuks, tikrai nebūtų man skambinęs“, - svarstė moteris.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad J.Mitkus tapo jo turto besigviešiančių tipų auka. Kalinauskų šeimos nariai žmogų įtikino, kad likti namuose jam nesaugu, pasiūlė pagloboti. Prieš tai buvo išdaužti J.Mitkaus bakūžės langai, dingo nuosavybės dokumentai.

J.Mitkus kelias savaites beveik kaip įkaitas laikytas Vandžiogaloje, kol jį išlaisvino pasalą notaro biure surengę kriminalistai. Ten nuvežtas kaimietis nespėjo pasirašyti viso savo turto pardavimo sutarties, anot dukterėčios, jis įsivaizdavo parduodantis tik statų mišką.

R.Kaušienė sakė tądien nuskubėjusi tiesiai į Kauno rajono policijos komisariatą, išsigandusį bei kalinimo išsekintą dėdę parsivežusi į savo namus Jonavoje. Likti gimtuosiuose Poderiškiuose, savo trobelėje aferistų persekiojamam vyrui nebuvo saugu.

„Policijai pradėjus tyrimą dėl dėdės pagrobimo ir įkalinimo, pribloškė žinia, kad jo žemė parduota, o tai padarė jį globoti žadėjęs klebonas J.Kazlauskas. Man tai protu nesuvokiama, nes dėdė šventai tikėjo kunigu, negalėjo suvokti, kad jis jį gali apgauti“, - lrytas.lt pasakojo velionio dukterėčia.

Kaime gimusiam ir augusiam pensinio amžiaus žmogui buvo sunku Jonavoje, dukterėčios namuose. Po patirto teroro ir pagrobimo žmogų kankino košmarai, jis naktimis nemiegojo.

„Byloje nėra užfiksuota viskas, ką jis man papasakojo. Man dėdė minėjo, kad mišką parduoti jį privertė. Numanau kieno, ko gero Kalinauskų ir klebono draugo J.Ulevičius paprašyti žmonės dėdę nusivežė į jo mišką ir pasakė, jeigu šio miško neparduosi – tu iš jo nebegrįši“, - pasakojo R.Kaušienė.

Gyvendamas pas dukterėčią, J.Mitkus šventai tikėjo, kad kunigas už parduotą žemę gautus pinigus jam grąžins. Kaimietis nežinojo, kad jo turtą dvasininkas pelningai pardavė už 1 mln. 24 tūkst. litų, jam buvo pasakyta, jog sandorio suma siekė tik 500 tūkst. litų, šie pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą. Nors netrukus šiuos pinigus pasiėmė klebonas.

„Tą dieną, kai policininkai notaro biure sutrukdė sandorį, jam buvo pasakyta, kad tapo sukčių auka. Tačiau jis netikėjo. Kai prasidėjo važinėjimai pas tyrėjus, dėdė suprato, tačiau iki paskutinės dienos negalėjo patikėti, kad kunigas gali taip pasielgti. Mes tai supratome, tačiau jis – ne. Jis įsivaizdavo, kad klebonas jam viską parūpins. Jeigu jis toks „rūpintojėlis“, kaip galėjo leisti, kad pas jį lįstų visokie aferistai, gąsdintų, grasintų, reikalautų pinigų?“, - svarstė moteris.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2010 metų žiemą į Jonavą, pas R.Kaušienę atvyko kunigas J.Kazlauskas su pagalbininku K.Šventoraičiu. Bandyta tartis, jog kunigai grąžinus pinigus byla nepasieks teismo. Tai, kad dėdės žemė parduota ne už 500 tūkst. litų, bet už dvigubai didesnę sumą – nei moteris, nei jos velionio tėvo brolis dar nežinojo.

„Tada jis netikėtai pareiškė šių pinigų neturintis, kunigas pasakė, jog pinigai investuoti į statybą. Dėdė sėdėjo šokiruotas, klausė: į kokią statybą? Kunigas tada sakė: Jonuk, nejaugi tu neprisimeni, kaip prašei, kad tau kotedžą pastatytume? Tikriausiai alaus prigėręs buvai?“, - apie vykusį pokalbį pasakojo moteris.

R.Kaušienė pasakojo, kad labiausiai ją pribloškė ne tik kunigo siekis daryti įtaką dėdei, bet ir tarsi bandymas šantažuoti, grasinant savižudybe.

„Girdint namiškiams ir dėdei buvo pasakyta: jeigu tu mane paduosi į teismą, aš neteksiu sutanos, kunigo darbo. O kitokio darbo dirbti nemoku, nesugebu. Tai kas belieka – pasikarti. O jeigu pasikarsiu, tai negausi pinigų. Kiek žinau, bylos medžiagoje užfiksuota apie bandymą žudytis. Kunigą tyrė psichiatrai, jis pripažintas pakaltinamu“, - sakė moteris.

Nukentėjusia byloje pripažinta R.Kaušienė tikisi atgauti 1 mln. 25 tūkst. litų, ji pateikė civilinį ieškinį.

Gyvendamas Jonavoje J.Mitkus visą laiką veržėsi namo, į gimtuosius Poderiškius. Jo dukterėčia suvokia padariusi lemtingą klaidą, kad neatsispyrusi dėdės maldavimui jį nuvežė paviešėti į gimtinę. Po kelių dienų J.Mitkus rastas negyvas tvenkinyje, ant kūno ekspertai aptiko smurto žymių.

Žmogų artimieji į sukrypusią jo trobelę nuvežė vėlų 2010 metų kovo 31-osios vakarą, kad niekas iš vietinių nematytų. Įdavę mobilųjį telefoną, liepė su nieko nebendrauti, niekam nesirodyti, nuolatos palaikyti ryšį telefonu.

Balandžio 4-ąją, 67 metų vyras rastas nuskendęs netoli namų esančiame tvenkinyje. Šalia gulėjo du vyno buteliai, vienas jų – šiek tiek nugertas. Moteris sakė neabejojanti, kad jos dėdė nužudytas. Šią prielaidą patvirtino teismo medicinos ekspertai, ant velionio kaklo radę smaugimo žymių.

„Apie žūtį man pranešė kunigas J.Kazlauskas. Pokalbis su juo buvo daugiau nei keistas. Jis paklausė - kaip laikosi Jonukas, kur jis yra? Atsakiau, jog gerai, negalėjau sakyti, jog kaime, todėl atsakiau, kad pas mus namuose. Tada jis pareiškė, kad Jonukas negyvas. Esą jam skambinę kaimynai ir pranešę, kad Jonas rastas nuskendęs“, - sakė R.Kaušienė.

Dėl galimo J.Mitkaus nužudymo policijoje iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas. R.Kaušienė sakė, jog galima tik numanyti, kam buvo naudinga, kad jos dėdė nutiltų amžiams.

Teisėsaugininkams ėmus aiškinti kur ir kaip kokiomis aplinkybėmis pradingo mįslingai žuvusio J.Mitkaus turtas, paaiškėjo įdomių detalių.

Kaip anksčiau minėta, kunigas J.Kazlauskas J.Mitkaus pinigus be šio sutikimo paskolino statybų verslą plėtojusiam pažįstamam verslininkui, vėliau savo vardu įsigijo kotedžą. Pasak velionio dukterėčios, teisėsaugininkų surinktų įkalčių prispausti įtariamieji bandė teisintis teigdami, neva dėdė pats prašęs jam nupirkti namą.

Statybų verslu užsiėmęs verslininkas dalį paskolintos sumos, 100 tūkst. litų pervedė į kunigo pagalbininko, įtariamuoju sukčiavimo byloje tapusio 22 metų K.Šventoraičio sąskaitą. Ekspertai nustatė, jog verslininkui pateiktame raštelyje J.Mitkaus parašas buvo suklastotas.

Pasak R.Kaušienės, nuo 16 metų kunigo namuose gyvenantį jaunuolį ir dvasininką jos manymu sieja ne tik bendri įtarimai sukčiavus. Moteris byloje rado duomenų, jog bent du pareigūnų apklausti liudininkai nurodė kaime sklandančius gandus apie šių vyrų gilesnius tarpusavio ryšius.

Redakcija gavo 2010 metų spalio 31-ąją kunigo Jordano pasirašytą laišką, adresuotą kažkokiam Karlučiui.

Laikas sutampa su periodu, kai įtariant Jono Mitkaus nužudymu buvo sulaikytas ir įkalintas kunigo J.Kazlausko bičiulis Karolis Šventoraitis.

Sukčiavimo byloje jam taip pat pareikšti įtarimai.

Siekiant apsaugoti asmeninio susirašinėjimo slaptumą, neatskleidžiame viso laiško turinio. Viešiname tik tuos epizodus, kuriuos turėtų žinoti visuomenė.

„Todėl aš tau suteikiu galią, jei manai, kad reikia, šauktis Dievo rūstybės. Imk ir prakeik savo kankintojus.

Pirmiausia (Kauno rajono policijos vyriausios tyrėjos pavardė – red.), ją, ir jos vaikus, ir vaikaičius. Kad jie nematytų saulės šviesos, kad jie sirgtų ir kankintųsi, kad jiems ateitų nepabaigiamos kančios. Imk ir prakeik Dievo vardu, aš tai leidžiu. <...> Ir aš tą patį padarysiu, kadangi turiu galią palaiminti ir prakeikti“, - savo bičiuliui adresuotame laiške rašė kunigas J.Kazlauskas.

Laiške savo bičiuliui kunigas atskleidė nemažai pikantiškų, su katalikybe nesuderinamų dalykų. Jis tikino lankęsis pas būrėjas, rašė eisiantis pas kitus ekstrasensus.

„Lygiai taip anksčiau sakė ir būrėja Odilija, atsimeni? Dar reikia susitikti su kitais ekstrasensais, kurie mato, kas iš tiesų padarė“, - ateities planais dalinasi kunigas.

Dvasininkas laiške tikino neva J.Mitkų, iš kurio jis įtariamas išviliojęs milijoną litų, nužudė jo artimųjų pasiųsti žudikai. Neva tai jam sakė aiškiaregė, kas kurią jis lankėsi.

„Buvau pas aiškiaregę – mediumę Litą, čia, Kaune, tai ji mato, kad Jonuką nužudė <...> pasamdyti du žmogžudžiai. Vienas jam geriau pažįstamas, kitas ne“, - rašoma kunigo laiške.

Laiške ragindamas prakeikti policijos pareigūnes ir grasindamas padaryti tą patį, kunigas J.Kazlauskas savo kraupų pažadą įvykdė.

Kunigo ir dviejų jo bendrų bylą tyrusios dvi Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos lrytas.lt žurnalistui patvirtino iš kunigo lūpų išgirdusios prakeiksmus.

Sveiku protu nesuvokiamas, su katalikų mokymu visiškai nesuderinamas, incidentas įvyko, kai baigus tirti bylą susipažinti su jos medžiaga į policiją buvo iškviestas įtariamasis kunigas J.Kazlauskas su gynėju.

„Kunigas pratrūko. Jis girdint advokatui prakeikė mus, mūsų vaikus ir anūkus iki ketvirtos kartos“, - lrytas.lt žurnalistui sakė policijos tyrėjos.

Pareigūnės sakė buvusios šokiruotos tokio elgesio, lig šiol jų niekas nebuvo prakeikęs, juo labiau Katalikų bažnyčios kunigas.

Ilgus metus kriminalinėje policijoje dirbančios, sudėtingas bei rezonansines bylas tiriančios moterys sakė nežinančios, kas jas ir jų šeimas galėtų „atkeikti“ - panaikinti kunigo prakeikimą.

Jordanas Kazlauskas gimė 1965 metais birželio 13 dieną, Zapyškio (Kauno raj.) parapijoje.

1994 m. gruodžio 26 d. buvo įšventintas diakonu.

1995 m. birželio 4 d. įšventinamas kunigu ir skiriamas Vilkaviškio parapijos vikaru.

1999 m. kovo 4 d. atleidžiamas iš Vilkaviškio parapijos vikaro pareigų ir paskiriamas Tabariškių Kristaus Karaliaus parapijos klebonu.

1999 m. rugpjūčio 2 d. penkerių metų laikotarpiui skiriamas Vilkaviškio vyskupijos Tribunolo dieceziniu teisėju .

2001 m. birželio 1 d. paliekamas Tabariškių klebonu ir skiriamas Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) kapelionu.

2001 m. birželio 22 d. baigė bažnytinės teisės Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos magistro studijas ir įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį.

2003 m. birželio 2 d. iki 2006 m. birželio 1 d. skiriamas Vilkaviškio vyskupijos Tribunolo dieceziniu teisėju.

2005 m. vasario 23 d. atleidžiamas iš Vilkaviškio vyskupijos bažnytinio teismo teisėjo paslaugų.

2009 m. birželio 30 d. atleidžiamas iš Tabariškių Kristaus Karaliaus parapijos klebono bei LŽŪU kapeliono pareigų ir skiriamas Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo ir Barzdų Kristaus Karaliaus parapijų klebonu.

2010 m. balandžio 19 dieną sukčiavimo byloje prokurorai J.Kazlauskui skiria kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos