FNTT Šiaulių apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl
43 metų kauniečio D.J., kuris kartu su savo bendrininkais,
organizuotos grupės nariais, įtariamas neteisėtai organizavęs
trijų Šiauliuose ir Kaune registruotų įmonių, su 35 Lietuvos
bendrovėmis sudariusių fiktyvius daugiau nei 3 mln. litų vertės
sandorius ir sukčiaujant įgijusių daugiau nei 500 tūkstančių
litų, veiklą.
Atskleista, kad organizuotą grupę sudarė Kaune gyvenantys ir
anksčiau už įvairius nusikaltimus teisti niekur nedirbantys 43-ejų
K.K., 52 metų R.R., 47 metų bendrovės vadovė R.J.M., 48-erių
metų vyriausioji finansininkė J.L. ir anksčiau į teisėsaugos
pareigūnų akiratį nepakliuvęs 27 metų E.Ž.
Išaiškinta, kad į pagrindinius nusikalstamos veiklos
organizatorius D.J. ir K.K. per įvairius tarpininkus kreipdavosi
Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovai, kuriems reikėdavo
fiktyvių sąskaitų, pagrindžiančių be dokumentų įsigytas
prekes.
E.Ž., R.R. ir R.J.M. buvo paskirti formaliais Šiauliuose ir
Kaune registruotų bendrovių, nevykdžiusių jokios realios veiklos,
direktoriais.
Įtariama, kad buhalterinės apskaitos dokumentus klastodavo -
juos užpildydavo - E.Ž. ar šių įmonių apskaitą tvarkiusi
buhalterė J.L.
Tarpininko vaidmenį sukurtoje nusikalstamoje schemoje, anot FNTT,
atliko K.K. – jis surasdavo statytinius direktorius buhalterijos
dokumentams pasirašyti, veždavo juos į banką paimti pinigų iš
fiktyvių bendrovių sąskaitų.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad už tokį
darbą statytiniams direktoriams buvo mokamas 70 litų darbo
užmokestis per dieną.
Už 3–7 proc. piniginį atlygį nuo bendros sandorių sumos
fiktyviai buvo forminami tariami reklamos paslaugų atlikimo, statybos
ir remonto darbai, statybinių medžiagų, metalų, automobilių
pirkimas ir pardavimas.
Vėliau organizuotos grupės nariai savo valdomų bendrovių apskaitoje nurodydavo neva šias prekes ir paslaugas įsigiję iš kitų fiktyvių įmonių, arba visai tokių įsigijimų nefiksuodavo
ir PVM deklaracijose nurodydavo mažą pirkimo PVM ir pardavimo PVM
skirtumą.
Tyrimo metu paskaičiuota, kad per kelerius metus trys jokios
veiklos nevykdančios bendrovės su 35 Lietuvos įmonėmis sudarė
fiktyvių sandorių už daugiau nei 3 mln. litų ir apgaule įgijo
daugiau nei 500 tūkstančių litų mokėtino pridėtinės vertės
mokesčio.
Tyrimą organizavusi Šiaulių apygardos prokuratūra, surašiusi
kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė Šiaulių miesto
apylinkės teismui.
Kaltinamiesiems už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia
maksimali laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.