Pasak K.Mazurkevičiaus, grįžęs po atostogų jis pirmiausia pastebėjo, jog kabinete buvo judinti masyvūs baldai, ant kėdės aiškiai matomas vyriško bato atspaudas.
Netrukus po masyviu darbo stalu aptikta mėgėjiškai sukonstruota „blakė“ - iš elektronikos komponentų sulituotas siųstuvas su maža baterija, vietoj antenos pritaisytas laido gabalas.
Dar viena „blakė“ rasta šalia ligoninės vadovo kabineto esančiame poilsio kambaryje. Šnipinėjimo įranga aptikta spintelėje.
K.Mazurkevičius sakė manantis, jog sekimo įranga jo darbo vietoje atsirado tuo metu, kai atostogaujant jį pavaduoti Kauno politikai paskyrė Kauno klinikų profesorių Eduardą Vaitkų. Šis ligoninėje dirbo neilgai, vos tris dienas, vėliau teismas konstatavo, jog E.Vaitkaus paskyrimas buvo neteisėtas.
„E.Vaitkus turėjo raktus nuo šio kabineto, jame dirbo. Jis taip pat naudojosi tarnybiniu ligoninės vadovo automobiliu, tikriname, ar jame nėra paslėptos sekimo įrangos“, - sakė K.Mazurkevičius.
Konservatorius K.Mazurkevičius lrytas.lt žurnalistui sakė, kad mėgėjiškai pagamintos „blakės“ jo kabinete galėjo atsirasti prieš ateinantį ketvirtadienį vyksiantį bandymą jį atleisti iš užimamų pareigų.
Į posėdį susirinksianti Kauno savivaldybės taryba ketina svarstyti klausimą dėl „viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus atleidimo“. Jį tarybai pristatys vienu pagrindinių K.Mazurkevičiaus oponentų vadinamas tarybos Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkas, socdemas Artūras Orlauskas.
Intrigas bei rietenas Kauno klinikinėje ligoninėje tiria ir prokurorai. Į juos kreipėsi Kauno savivaldybės administracijos vadovas, prašydamas išsiaiškinti, ar K.Mazurkevičius nenusižengė įstatymams šių metų pradžioje sudarydamas dvi sutartis ir jas patvirtindamas nebeegzistuojančios Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės antspaudu.