Žala esą atsirado Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus kaip nepagrįstą Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas apsaugos priemonių taikymas. Pareiškėjos manymu, nevykdant šio teismo sprendimo, jai taip pat buvo padaryta neturtinė žala. N.Venckienės teigimu, ji patyrė neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
Išnagrinėjusi administracinę bylą LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus bei byloje esančius dokumentus, konstatavo, kad Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento sprendimą panaikinus kaip nepagrįstą, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos šios institucijos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos suderinti naujų apsaugos priemonių taikymo klausimus, pasirašyti Apsaugos įstatyme numatytus dokumentus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl pareiškėjos nurodytų institucijų veiksmų būtų kilusi neturtinė žala. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija pareiškėjos N.Venckienės skundą atmetė.
Ši LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.