Trečiadienį man einant Laisvės aikšte, priešais ateinanti jauna moteris, vos pastebėjusi, kad į ją žiūriu, iškart atskubėjo artyn. Nešina glėbiu rožių nepažįstamoji maloniai nusišypsojo ir įteikė ne pirmos jaunystės gėlės žiedą. „Čia jums, už dyka“, – anglų kalba paaiškino ji.
Pasiteiravusi, ar kalbu angliškai, ir sulaukusi teigiamo atsakymo, toliau gėlių dalintoja pradėjo aiškinti, kad renka aukas neįgaliems vaikams, todėl už rožę turėčiau paaukoti kiek nors pinigų. Paklausta, iš kur ji atvykusi, paaiškino, kad iš Anglijos. Tačiau nei kokiai organizacijai atstovauja, nei kokiems vaikams lėšas renka, pasakyti negalėjo.
Supratusi, kad pinigų negaus bei atgavusi pavytusią rožę, užsienietė nuskubėjo ieškoti kitų lengvatikių.
„Mūsų organizacijos atstovai tokiu būdu tikrai lėšų nerenka“, – sakė Panevėžio vyskupijos „Caritas“ vadovė Gražina Kacevičienė. Jos teigimu, bet kurios labdaros organizacijos savanoriai, eidami į gatvę rinkti aukų, turi specialius pažymėjimus, dažnai vilki specialiai pažymėtus rūbus. „Caritas“ atstovės nuomone, Panevėžio centre gėles siūlančios užsienietės paprasčiausiai elgetauja, todėl jomis turėtų susidomėti policija.
Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ projektų vadovė Lolita Zagurskaitė taip pat tvirtino, kad jokia rimta organizacija taip lėšų nerenka. Savanoriai visuomet turi pažymėjimus, gali pateikti dokumentus, kokiam tikslui aukos renkamos.
Su panašiai bandančia pasipinigauti taip pat angliškai kalbančia moterimi L.Zagurskaitė prieš keletą metų buvo susidūrusi Kaune. Tuomet ji, gavusi gėlę ir paraginta paaukoti kažkokiai tarptautinei organizacijai, ėmė gėlių dalintojos klausinėti, kokia tai organizacija, kam bus panaudoti pinigai.
Nieko nebeaiškindama sutrikusi užsienietė pasišalino.
Panevėžio miesto policija nėra sulaukusi gyventojų pranešimų apie užsienietes, miesto centre dalinančias gėles ir prašinėjančias pinigų. Net ir sutikę jas, pareigūnai ne ką galėtų padaryti. Jei pinigus joms žmonės duoda geranoriškai, o jos nedrumsčia viešosios tvarkos, bausti jų pagal įstatymus kaip ir nėra už ką.
Panašiai įvairaus plauko prašinėtojai pinigų kaulija ne tik Lietuvoje. Neseniai po Ispaniją su sutuoktiniu keliavusią panevėžietę romų tautybės moteriškės užkalbino Sevilijoje, prie gausiai lankomos katedros. Viena įbruko į rankas kažkokio medžio šakelę, ėmė pasakoti, koks jis stebuklingas ir kaip jai dabar seksis, vėliau čiupo už rankos ir ėmė tyrinėti gyvenimo linijas, o galiausiai paprašė vieno euro.