Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas atvertė kauniečių E.Bilinsko, T.Tumasonio, Mindaugo Žilinsko ir Romano Nerijaus Žliobos bylą. Vyrai kaltinami narkotikų kontrabandos iš Kolumbijos organizavimu. Kokainas buvo vežamas lietuvių vyrų skrandžiuose.
Narkotikus parduodavo Lenkijoje
Buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas E.Bilinskas nesutiko duoti parodymų. Jis teigė, kad pirma norėtų išgirsti Lenkijoje sulaikytų bendrų pasakojimus.
Kaltinamieji N.Žlioba ir T.Tumasonis parodymų taip pat šiame posėdyje nedavė, tačiau žadėjo duoti kitame teismo posėdį.
Liudyti sutiko vienintelis Mindaugas Žilinskas, kuris du kartus dirbo kurjeriu. Jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Savo barą Kaune turėjęs vyras pasakojo, kad apie tokią narkotikų kontrabandą sužinojo iš jau mirusio kurjerio Audriaus Audicko.
Siekdamas išsiaiškinti verslo detales, M.Žilinskas savo iniciatyva nuvyko į Kolumbiją. Jis apžiūrėjo oro uostus, susipažino su bendrais Pietų Amerikoje ir pabandė pravežti nedidelį narkotikų kiekį. Kai tai padaryti pavyko, jis savo skrandyje ėmėsi gabenti didesnes kapsules.
2002 metų gegužės pabaigoje jis su A.Audicku vėl išsilaipino Bagotos oro uoste. Čia juos sutiko lietuvis, kuris nuvežė kurjerius į nežinomą Kolumbijos miestą. Galbūt, Santa Marina.
Po parą trukusios kelionės, M.Žilinskas už savo draugės pinigus nusipirko nežinomą kiekį kokaino. Narkotikai buvo pristatyti supakuoti į kapsules, kurių neėda skrandžio rūgštis.
Birželio pradžioje vyras sėdo į lėktuvą Kolumbijoje ir nusileido Varšuvos oro uoste. Čia jį sutiko nuolatinio kliento, kuris prisistatė Igorio vardu, atstovai. Rusakalbiai nuvežė M.Žilinską į motelį, kur jis išsituštino ir susirinko savo kokaino kapsules.
Kitą dieną M.Žilinskas susitiko su Igoriu greta Suvalkų esančiame mieste. Čia ir buvo perduoti narkotikai.
Tada M.Žilinskas pasilinksmino vietiniame kazino, gėrė, o kitą dieną autobusu nuvyko į Alytų. Iš ten sėdo į taksi ir parvyko į Kauną.
Prisipažino vežęs ir deimantus
Vyras teigė, kad už sandorius gaudavo apie 7 tūkst. dolerių.
Jis teigė, kad pradinius pinigus narkotikams pirkti gavo ne iš vadeivų, bet iš savo draugės. Ji esą pardavusi nekilnojamojo turto ir galėjo padėti savo mylimajam.
Teismo salėje M.Žilinskas prisipažino, kad kartą vežė ir deimantus. Juos esą taip pat prarijo ir gabeno į Paryžiaus oro uostą.
Kurjeris teigia buvęs apgautas
Buvo paviešinta kurjeriu dirbusio vyriškio parodymai, duoti atliekant ikiteisminį tyrimą. Jis pasakojo, kad į šį verslą buvo įpainiotas per prievartą.
Jis esą ieškojo darbo ir jį sudomino darbo skelbimas laikraštyje. Buvo siūloma dirbti statybose Kolumbijoje. Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, prisistatęs Nerijaus vardu.
Praėjus tik savaitei, bedarbis jau skrido į Kolumbiją. Kartu su juo vyko ir dar keletas lietuvių.
Bogotos oro uoste vyrus pasitiko lietuvis ir kolumbietis. Šie nuvežė atvykusių lietuvių bedarbių grupę į nežinomą Pietų Amerikos miestą. Ten jie buvo apgyvendinti.
Tada esą ir paaiškėjo, kad dirbti statybose nereikės – jiems buvo paaiškinta, kad teks vežti narkotikus. Nors lietuviai bandė protestuoti, tačiau organizatoriai pagrasino, kad nukentės jų šeimos, likusios Lietuvoje. Be to, vyrai savo pasus buvo atidavęs vadeivoms.
Vyras pasakojo, kad juos ilgą laiką vertė ryti vynuoges – tai buvo treniruotė prieš ryjant narkotikų kapsules.
Kurjeriu esą per prievartą tapęs vyras tikino, kad negavo jokių pajamų iš šio verslo. Jis teigė, kad narkotikų kontrabandos organizatoriai jį apgavo.
Kolumbijoje – ne tik kokainas, bet ir linksmybės
Dėl bylos sudėtingumo ir didelio masto tyrimas užtruko trejus metus.
Pagal surinktą medžiagą, kokaino kontrabandą iš Kolumbijos organizavo 2002-2003 metais Kaune veikusi grupuotė. Jai vadovavo Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiai E.Bilinskas ir N.Žlioba.
Per dvejus metus trukusį verslą į Lietuvą jie atgabeno apie 4 kilogramus kokaino.
Narkotikus savo skrandyje gabendavo kurjeriai. Juos kontrabandos vadeivos rinkdavosi itin atidžiai - dažniausiai tai buvo niekur nedirbantys, gaujoms nepriklausantys vyrai, kurie mėgsta laisvą gyvenimo būdą ir turėjo gerą sveikatą.
Kas kelis mėnesius jiems buvo organizuojamos poilsinės kelionės į Kolumbiją, kurios trukdavo apie dvi savaites. Čia juos pasitikdavo kolumbiečiai narkotikų prekeiviai, kurie lietuviams parūpindavo linksmybių: merginų, pragyvenimą svečioje šalyje, alkoholio.
Į vieną tokią kelionę skrisdavo nuo dviejų iki keturių kurjerių.
Prieš pat išvykstant į Lietuvą kurjerių laukdavo svarbiausias uždavinys - reikėdavo nuryti kapsules su kokainu. Ne visi pajėgdavo tai padaryti, tad kurjeriai treniruodavosi rydami dideles vynuoges.
Specialios kapsulės buvo pagamintos iš dvigubo sluoksnio gumos, o prieš rijimą jos būdavo ištepamos vašku.
Buvo griežtai reikalaujama nieko nevalgyti ir negerti per visą kelionę Lietuvą, kad neprispaustų gamtiniai reikalai.
Kurjerių atlygis priklausydavo nuo nuryto ir pargabento kokaino kiekio. Už šią paslaugą būdavo mokama apie 2 tūkst. JAV dolerių.
Norėdamas kuo daugiau užsidirbti, per didelį kiekį kokaino prarijęs kurjeris mirė. Kaip paaiškėjo tiriant bylą, savo skrandyje A.Audickas gabeno net 750 gramų kokaino.
Jau grįžus į Lietuvą, jam pasidarė bloga, skaudėjo pilvą, jis negalėjo tuštintis. Tada organizatorius E.Bilinskas nusprendė A.Audicką nugabenti į sostinės Lazdynų ligoninę. Vadeivai rūpėjo kuo skubiau atgauti kurjerio skrandyje esantį krovinį.
A.Audicką ligoninėje už piniginį atlygį priėmė E.Bilinsko pažįstamas anesteziologas reanimatologas. Kurjeris buvo skubiai operuotas.
Per operaciją jos buvo išimtos ir perduotos E.Bilinskui, o kurjeris A.Audickas po kelių dienų mirė.