Įtarimų dėl buvusio FNTT vadovo R.Boreikos turto kilo paaiškėjus, kad jo deklaracijų duomenys įslaptinti. Nors paprastai įslaptinami tik FNTT operatyvinių darbuotojų duomenys. Įtarimų premjero sudarytos darbo grupės specialistams sukėlė ir R.Boreikos šeimos parduotos patalpos Kaune.
Jas įsigijusi šeima po trejų metų pardavė septynis kartus brangiau. Komisijos nariai tikino įžvelgiantys tam tikrų fiktyvių sandorių, sudarytų siekiant legalizuoti pajamas. Komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, mat nustatė, kad R.Boreika nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003 ir 2008 metus. Kaip tik šiais metais patalpos Kaune ir buvo parduotos.
„Buvo atliktas tyrimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje išvadą gavome. Su ja susipažinus pagrindo pareikšti kokius nors įtarimus R.Boreikai nematome“, - sakė prokuroras Saulius Verseckas.
Darbo grupės vadovas tikina, kad prokurorai turėtų išplėsti savo tyrimą ir tirti ne tik galimą piktnaudžiavimą tarnyba, bet ir nustatyti R.Boreikos turto kilmę bei teisėtumą. Esą generolo praturtėjimą tyrusi darbo grupė aptiko, kad Boreikų šeimos įsigytas turtas grindžiamas pajamomis, kurios neįrodytos legaliais šaltiniais. Nors esą teigta, kad R.Boreikos pasiskolino pinigų jų nurodyti asmenys paneigė skolinę.
„Atsisakė savo tų skolos raštelių. Tokių būdu atsirado pakankamai didelis turtas, kuris yra milijoninis turtas, kuris, mano požiūriu dėl jo yra daug abejonių. Tai piktnaudžiavimas yra tik viena medalio pusė, bet neteisėtas praturtėjimas yra labai svarbus dalykas ir kita medalio pusė“, - kalbėjo premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas.
Nei su R.Boreika, nei su jo žmona LNK žinioms susiekti nepavyko.