Vieną vakarą 1993-iųjų gruodžio pabaigoje R.Žilinskas atsidūrė šalia Kauno kavinės „Vilija” esančioje sporto salėje.
Jam buvo pasakyta, kad reikia nuvežti R.Ganusauską, pravarde Mongolas, „nuimti nuo adatos” – padėti atsikratyti priklausomybės nuo kvaišalų. Jis buvo paimtas iš buto, kuriame tuo metu slapstėsi.
Automobilyje, be R.Žilinsko ir H.Daktaro, buvo Egidijus Abarius bei dar keli grupuotės nariai.
Miške nušovė ir užkasė
Tačiau įvykiai pakrypo kitaip. Pakaunės miške pirmąjį šūvį į Mongolą norėjo paleisti E.Abarius, bet jo ginklas užsikirto.
Tada porą kartų iššovė H.Daktaras. Mongolo kūnas buvo įmestas į iš anksto iškastą duobę. Ant lavono užberta kažkokių miltelių, po to jis užkastas, o ant viršaus užkrauta šakų.
„Po kelių dienų man H.Daktaras pasakė, kad E.Abarius nunešė Mongolo žmonai 5 tūkst. dolerių”, – kalbėjo R.Žilinskas.
Po kelerių metų ėmęs bendradarbiauti su teisėsauga ir nuvežtas į tą pačią pamiškę jis negalėjo tiksliai nurodyti, kurioje vietoje yra Mongolo kapas.
„Gal tuomet viskas kitaip atrodė, buvo kitas apšvietimas, gal krūmais apaugo, gal kas iškasė”, – vakar svarstė R.Žilinskas.
Našlė išvyko į užsienį
Daktarų grupuotėje įvairių šalies objektų privatizavimo reikalus tvarkiusio ir iš to didžiulius turtus susikrovusio R.Ganusausko kūno nerasta iki šiol.
Po jo mirties šeima neteko viso turto. Našlė neneigė, kad E.Abarius jai perdavė pinigus. Moteris išvyko į užsienį. Tie pinigai jai padėję atsitiesti ir imtis verslo.
Nuolat sapnuodavo auką
R.Žilinskas pasakojo, kad į Daktarų grupuotę jis įsiliejo 1990-aisiais, kai grįžęs iš kalėjimo negalėjo susirasti darbo. Jaunystėje jis garsėjo kaip seifų plėšimo specialistas.
Vyras pripažino dalyvavęs organizuoto susivienijimo veikloje, tačiau tikino, kad priklausė tik spirito verslui ir rūpinosi prekybos reikalais. Į klausimą, ar tai buvo nelegalu, R.Žilinskas atsakė teigiamai – spiritas būdavo atvežamas be dokumentų.
Kitų kaltinamųjų ir jų advokatų remiamas prie sienos, kad skirtingu metu duodami jo parodymai skiriasi ir tai tikriausiai – sandoris su policija, R.Žilinskas atsakė: „Jokio sandorio nebuvo. Mane graužė sąžinė. Mongolą nuolat sapnuodavau.”
Du įslaptinti liudytojai teigia, kad vežant Mongolą „gydyti nuo kvaišalų” R.Žilinsko toje kompanijoje nebuvo. Bet jis tikino: „Buvo taip, kaip sakiau.”
Ne vienas kalbėjusiųjų R.Žilinsko pašaipiai klausė, kiek tuo metu jis buvo išgėręs ir ar ko nors nepainioja.
„Man – 70 metų. Jei gerčiau, taip neatrodyčiau!” – atkirto džinsinį kostiumą vilkintis žvaliai atrodantis 67 metų vyras.
Buvo gaujos vadeiva
* Vienas Daktarų gaujos vadeivų R.Žilinskas, pravarde Taisonas, buvo laikomas pagrindiniu žmogžudysčių vykdytoju. Tačiau prieš kelerius metus pradėjęs bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais vyriškis savo vaidmenį visaip menkino ir net vadino save Daktarų gaujos vairuotoju.
* Tai, kad R.Žilinskas pradėjo duoti parodymus, daugeliui buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Visada šešėlyje mėgęs būti mažakalbis Taisonas buvo laikomas tikru nusikaltėlių įstatymų saugotoju, smerkiančiu bet kokį bendravimą su pareigūnais.
* Tai jis ne kartą buvo įrodęs ir jaunystėje. Pagarsėjęs kaip seifų plėšimo specialistas R.Žilinskas buvo pakviestas į Daktarų gaują.
* Už plėšimus jis buvo nuteistas kartu su H.Daktaru ir dar keliais grupuotės nariais. Tada milicininkams pavyko prakalbinti beveik visus įkliuvusius gaujos narius. Iš suimtųjų visą laiką atkakliai tylėjo ir kaltę neigė tik H.Daktaras bei R.Žilinskas.