Surinkti duomenys byloja, kad mūsų šalyje ne tik vietiniai sukčiai rezga savo pinkles, bet ir gyvenantys kitose šalyse atkakliai braunasi į Lietuvą, savo čiuptuvais apraizgydami patiklius žmogelius. Pastarieji už jiems pasiūlytą kelių šimtinių uždarbį, nesusivokdami situacijoje, tampa nusikaltimo bendrininkais, ir jų laukia baudžiamoji atsakomybė bei solidarus visiems įtariamiesiems civilinis ieškinys.
Šių metų vasarą į Šiaulių policiją vienas po kito pradėjo kreiptis bankai, pranešdami apie sukčiavimo būdu iš užsienio bankų pasisavintus ir Lietuvos gyventojams pervestus pinigus, kurie momentaliai yra išgryninami ir pasisavinami. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje į vieno šiauliečio sąskaitą „Snoro“ banke iš Belgijos banko buvo pervesti 3 578 eurai, kurie akimirksniu buvo paimti, liepą kitame banke ir kitas šiaulietis pasiglemžė 8 050 eurų, neteisėtai pasisavintų iš Austrijos banko ir atsiradusių jo sąskaitoje. Šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tiria apie pusšimtį analogiškų atvejų, dėl kurių pinigus savo banko sąskaitose prarado užsienio šalių gyventojai.
Manoma, kad vienas būdų patekti į sukčių pinkles - neapdairumas, naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Sukčiai naudoja fišingą, t. y. sukčiavimo formą, skirtą išvilioti konfidencialius duomenis, naudojant internetinius adresus, panašius į realiai egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami, pavyzdžiui, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai.
Taigi užsieniečiai, jungdamiesi prie savo banko internetu, tiesiog nepastebėjo, kad sukčiai jiems pakišo savo sukurtą jų banko interneto tinklapio klastotę ir, prašydami patikslinti prisijungimo slaptažodžius bei kodus, šiuos slaptus duomenis sužinojo, patys prisijungė prie žmogaus sąskaitos ir iš jos pinigėlius pervedė į Lietuvos banką, kuriame sąskaitą yra atsidaręs į sukčių pinkles įviliotas patiklus lietuvaitis. Dažnai tai būna jauni žmonės ar asocialūs asmenys, kurie susigundo lengvu uždarbiu, mat už sąskaitos atidarymą ir pinigų iš jos paėmimą jiems pažadama nuo vieno iki keleto šimtų litų. Kartais jiems ta suma sumokama, kartais - įstatomi ragai.
Tiriant paaiškėjo, kad kartais tie patys žmonės per dieną net po tris sąskaitas atsidarė skirtinguose bankuose. Kai Šiauliuose bankų darbuotojai pradėjo įtariai žiūrėti į asocialus, atsidarinėjančius sąskaitas, sukčių bendrininkai Lietuvoje juos pradėjo vežti į aplinkinius Šiaulių apskrities rajonus. Prašydami žmonių atidaryti sąskaitas, jie aiškina, kad patys to padaryti negalintys, nes jų sąskaitos yra areštuotos ir stebimos antstolių, kurie paims pervestus pinigėlius.
Patiklusis žmogelis, išgryninęs sukčių pasisavintus pinigus, juos atiduoda jį užverbavusiam sukčių tarpininkui, o šis, atsiriekęs dalį uždarbio, - sukčiams. Bėda tik ta, kad lietuvaitis, uždirbęs keletą šimtinių, tampa šio nusikaltimo bendrininku, kurio laukia baudžiamoji atsakomybė bei solidarus visiems įtariamiesiems civilinis ieškinys.