Maždaug kas porą savaičių kylantys gaisrai buvo įbauginę visą Mitriūnų kaimą. Žmonės pradėjo budėti naktimis, kai kurie miegojo nenusirengę ir pasidėję šalia vertingiausius daiktus bei dokumentus, iš paskutinių pinigų puolė drausti savo turto.
Pirmasis gaisras vienkiemyje netoli Mitriūnų kilo liepos viduryje. Tuomet apie 22 val. užsiliepsnojo tvartas ir daržinė. Po poros savaičių, taip pat 22 val., buvo padegtas greta Pranckūnų gyvenančios Kudabų šeimos ūkinis pastatas.
Gaisras 65 metų Algirdui ir 60-metei Janinai Kudaboms pridarė nemažai nuostolių – sudegė apie 10 tonų daržinėje laikyto šieno, malkos, apdegė traktorius. Išsigandęs ugnies iš būdos nesileido ištempiamas ir žuvo prie ūkinio pastato pririštas senbernarų veislės šuo. Tik dėl stipraus lietaus pavyko nuo ugnies išgelbėti gyvenamąjį namą, tačiau nuo karščio suskilo jo langų stiklai. Šeimai vietoj sudegusios daržinės teko skubiai statytis naują.
Rugpjūčio 12-osios vakare užsidegė kitos Pranckūnų kaimynės, 60-metės Albinos Kemešienės namas. Moteris su šeima dar nemiegojo, kai išgirdo įtartinai lojant savo vilkšunę. Netrukus sucypė gatve pro šalį važiavusio automobilio stabdžiai, pastebėję liepsnas žmonės ėmė šaukti, kad dega jos kieme esantis ūkinis pastatas. Nedidelė pašiūrė, kurioje Kemešiai laikė malkas ir šieną, visiškai sudegti nespėjo, žmonės spėjo ją užgesinti.
Vėl praėjus porai savaičių, buvo padegta netoliese stovinti buvusi kaimo pirtis. Ir vėl pareigūnai nustatė, kad pastatas buvo padegtas. Dėl vis besikartojančių gaisrų policija sulaikė, o teismas leido 2 savaitėms suimti 19-metį psichinę negalią turintį vietos gyventoją. Tačiau kol vaikinas buvo už grotų, Mitriūnuose kilo dar vienas gaisras. Padegimus tirianti policija dviem paroms buvo į areštinę uždariusi dar du vietos gyventojus, tačiau nustatė, kad ir jie niekuo dėl padegimų nekalti.
Nuolat besikartojantys padegimai smarkiai įbaugino kaimo gyventojus. A.Kemešienė pasakojo naktimis mieganti vilkėdama sportinį kostiumą, nes bet kada gali tekti bėgti gelbėti savo turto ir gyvybės. Moteris prie ūkinio pastato laiko pasidėjusi guminę žarną, kurią prijungus prie vandentiekio čiaupo galima būtų gesinti gaisrą. Čia pat guli pintinė ir keli maišai. Jų moteriai prisireiktų, jei tektų užsidegus tvartui gelbėti ką tik paršavedės atsivestus paršelius.
Panašiomis nuotaikomis gyveno ir kiti mitriūniečiai. Viena netoliese gyvenanti moteris praėjusį pirmadienį lūkuriavo atvažiuojančio matininko. Jos sodybos pastatai – be teisinės registracijos, todėl jų šeimininkė negali apdrausti, reikia iki galo susitvarkyti nuosavybės dokumentus. Kita netoliese gyvenanti pensininkų pora naktimis miega pakaitomis: vienas ilsisi, kitas budi.
Kaimo sodybose šunis žmonės pradėjo rišti ne kieme, bet prie užpakalinės ūkinių pastatų dalies, kur dažniausiai padegėjas ir įžiebdavo ugnį.
Tykoti padegėjo pradėjo budėjimus ėmę organizuoti vietos gyventojai, tačiau veltui. Tiesa, kartą jie vos neužpuolė Panevėžio rajono kriminalistų, kaime slapta surengusių pasalą. Tačiau visos šios priemonės neapsaugojo kaimo nuo naujo padegimo.
D.Pranckūno tėvams priklausantis ūkinis pastatas užsiliepsnojo rugsėjo 10 dienos vakare, taip pat apie 22 valandą. Kaip po gaisro portalui lrytas.lt pasakojo 53 metų Stanislovas Pranckūnas, jie tądien kasė bulves. Nukastos bulvės buvo supiltos į traktorinę priekabą, o ši įstumta į medinį garažą, prijungtą prie daržinės. Prie garažo durų buvo paliktas ir šeimos traktorius.
Pastebėjęs ugnies liežuvius, S.Pranckūnas puolė prie traktoriaus. Padedant atbėgusiems žmonėms, prie traktoriaus spėta prikabinti priekabą ir juos nuo ugnies išgelbėti. Iš tvarto, kuris per gaisrą liko be stogo, žmonės išgelbėjo ir kiaulę. Tačiau visiškai sudegė daržinė su joje laikytais 11 rulonų šiaudų, maždaug tona miežių.
Kad ir šis pastatas buvo padegtas tyčia, nekilo jokių abejonių – daržinėje elektros nėra. Po gaisravietę vaikščiodamas S.Pranckūnas stebėjosi, kad nuo padegėjo užmačių ūkinio pastato neapsaugojo nemažas šeimos šuo.
Kaip ir daugelis kaimynų, keturkojį sargą Pranckūnai pastaruoju metu laikė pririštą už ūkinio pastato. Ten šuo galėjo laisvai lakstyti palei visą pastatą, nes jo grandinė buvo pritvirtinta prie ten nutiestos vielos. Šeimininkas spėjo, kad šunį padegėjas galėjo kažkuo apsvaiginti, todėl jis ir nekėlė triukšmo. Dabar aiškėja, kad šuo galėjo neloti dėl kitos priežasties – jei ūkinio pastato padegti atėjo savas žmogus.
S.Pranckūnas po gaisro guodėsi, kad rugpjūčio viduryje, sudegus kaimynų Kudabų daržinei, apsidraudė savo pastatus. Tačiau juose buvęs ir sudegęs turtas nebuvo draustas. O jei pasitvirtins, kad gaisrą sukėlė šeimininko sūnus, gali iškilti problemų gauti draudimo išmoką.
Tuo metu, kai pirmadienį lankėmės Mitrūniuose, D.Pranckūnas kartu su tėvais ir močiute kieme perrinkinėjo išgelbėtąsias bulves. Nešnekus, iš pažiūros drovus ir kompleksuotas vaikinas kalbėjo mažai. Jis tepasakė neįsivaizduojantis, kas kaime galėtų padeginėti pastatus. Vaikinas yra baigęs 8 klases, toliau mokytis sakė nesiruošiantis, ketino padėti tėvui nedideliame ūkelyje.
Tačiau jau tądien ne vienas kalbintas vietos gyventojas sakė dėl padegimų įtariantis būtent D.Pranckūną. Esą vaikinas labai greitai pasirodydavo gaisravietėse, painiojosi pasakodamas, kur buvo, kai kilo gaisras. Kartą jis pasakojo ėjęs budėti, tačiau grįžo namo sumuštas, neva užpultas kažkokio nepažįstamo vyro šviesiais drabužiais.
Tokių gyventojų įtarimų pro ausis nepraleido ir policijos pareigūnai. Jie taip pat jau buvo įsitikinę, kad pastatus padeginėja kažkas iš vietos gyventojų. Šią savaitę D.Pranckūnas buvo iškviestas į rajono policijos komisariatą, tačiau ten taip ir neatvyko. Tuomet praėjusį antradienį policijos pareigūnai patys nuvyko į jo namus ir jį atsivežė į komisariatą. Apklausiamas vaikinas prisipažino padeginėdavęs netoli namų esančius pastatus, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tai darė.
„Gal tokia jo saviraiškos forma buvo, gal norėjo pasijusti svarbiu“, – spėja pareigūnai. O tėvų ūkinį D.Pranckūnas greičiausiai padegė bandydamas nuo savęs nukreipti įtarimus.
Jau sužinoję, kad D.Pranckūnas prisipažino padeginėjęs pastatus, mitriūniečiai ėmė jo gailėti. Ir A.Kemešienė, ir J.Kudabienė sakė, kad jis paslaugus, visuomet padėti neatsisakantis vaikinas. Kudaboms jis talkino ir atstatant sudegusią daržinę, kurią, kaip dabar aiškėja, greičiausiai pats ir padegė.
Dar didesnį šoką patyrė vaikino tėvai. Jie iki paskutinės akimirkos netikėjo, kad jų Darius – padegėjas.
Pora sako, kad dabar gėda ir į gatvę išeiti, kaimynams į akis pažiūrėti. Gali būti, kad sūnaus padarytus nuostolius teks atlyginti ir taip sunkiai besiverčiantiems jo tėvams.