Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus
pavaduotojo Vytauto Giržado, nors pakeitus įstatymą įrodinėjimo
prievolė nuo pareigūnų perkelta įtariamiesiems - jie turi pateikti
įrodymus, kad turtas įgytas teisėsai, realiai neteisėtą
praturtėjimo faktą vis tiek privalo įrodyti pareigūnams,
paneigdami fiktyvius skolos raštelius.
„Pagrindinės problemos yra tų lėšų, kurias įtariame gautas
nusikalstamu būdu, fiktyvus pagrindimas. Kai buvo priimama teisės
norma, galbūt tikėtasi, kad ji privers asmenį pagrįsti turimą
turtą. Šiuo atveju susiduriame su situacija, kai ne asmuo turi
pagrįsti savo lėšas, o ikiteisminio tyrimo įstaiga turi paneigti
fiktyvius paaiškinimus“, - pirmadienį per Seime surengtą diskusiją
dėl išplėstinio turto konfiskavimo sakė V.Giržadas.
Jo duomenimis, įsigaliojus naujiems BK straipsniams dėl
neteisėto praturtėjimo FNTT pradėjo 34 ikiteisminius tyrimus,
keturi iš jų baigti. Šiuo metu dėl galimai neteisėto
praturtėjimo asmenims apribotos teisės disponuoti 10,1 mln. litų.
V.Giržadas pabrėžė, kad minėti skaičiai nenusako bendro
tyrimų masto, nes tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo vykdo ne tik
FNTT, bet ir kitos institucijos.
Generalinio prokuroro pavaduojas Andrius Nevera sakė, jog kol kas
anksti svarstyti, ar įstatymuose numačius galimybę bausti už
neteisėtą praturtėjimą šis instrumentas pasiteisino - nauja
teisės norma galioja tik dešimt mėnesių. Pasak prokuratūros
atstovo, konkretesnius rezultatus, kaip veikia šis mechanizmas,
apibendrinti būtų galima bent kitų metų pradžioje.
Jo duomenimis, kol kas teismą baudžiamuoju įsakymu yra
pasiekusi viena byla dėl neteisėto praturtėjimo, o ikiteisminių
tyrimų iš viso atliekama per 30.
Diskusijoje kalbėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipė dėmesį, kad
pagrįsdami galimai neskaidrias pajamas asmenys pateikia paskolų
sutartis, pagal kurias galimai fiktyvias paskolas suteikia asmenys,
disponuojantys pakankamomis legaliomis pajamomis, pavyzdžiui,
pardavusieji turtą.
VMI atstovas sakė, jog tokiems atvejams kelią užkirsti būtų
galima numatant prievolę deklaruoti skolinimą, jei suma viršija 50
tūkst. litų.
„Daugeliu atveju skolos raštelių sudarymas neribojamas,
notarinė forma nėra būtina skolinant tarp fizinių asmenų, ir iš
esmės mes turime tą problemą. Vienas iš teisės aktų projektų,
kuris derinamas tarp institucijų, kad per 50 tūkst. suteikiamas
paskolas reikėtų nurodyti“, - sakė A.Klerauskas.
Diskusiją surengęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pranešė, jog bus
ieškoma būdų, kaip sumažinti landas fiktyviam pajamų pagrindimui.
„Nesinorėtų, kad įstatymas su geromis nuostatomis būtų
sužlugdytas. Teikiant fiktyvias paskolas, sudarant fiktyvius
sandorius dėl nekilnojimo turto su ofšorinėmis kompanijomis juda
nemaži pinigų rautai. 2003 metų vienkartinis deklaravimas, kai
keletas milijardų buvo deklaruota grynais pinigais, nors tiek
apyvartoje net nebuvo grynų pinigų, rodo, kad problema egzistuoja“,
- po diskusijos žurnalistams sakė A.Anušauskas.
Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso
pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą,
numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą, bei
baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą.
Turtas gali būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius
metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė
neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL
dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės
nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas turėjo nuosavybės
teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas
nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu,
arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.