Beveik 10 milijonų litų ištaškę Šiaulių politikai niekaip neišsikapsto iš užburto rato – miestas visiškai praskolintas, pinigai jau išleisti, o skandalingųjų kapinių projektas nejuda iš vietos.
Tiesa, savivaldybės vadovai užsispyrėliškai bando tęsti pirmtakų darbus, bet jų užmačioms koją kiša šiauliečiai parlamentarai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulikas.
Išnagrinėjusi jų skundą Generalinė prokuratūra nurodė šiauliečiams prokurorams išaiškinti visas žemės pirkimo peripetijas ir, jei prireiks, kreiptis į teismą dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Žemė naujosioms kapinėms už pietvakarinio aplinkkelio Daušiškių (Šiaulių r.) kaime pirkta kosminiais įkainiais – po 1230–1380 litų už arą.
Didžiausia kaina buvo sumokėta už tuomečio mero Genadijaus Mikšio uošvės ir kitų giminaičių žemę.
Politiko giminaičių sąskaitą papildė apie 0,8 milijono litų.
Iš pradžių kapinėms ketinta apsiriboti 35 hektarų žemės masyvu.
Tačiau jis išsipūtė kone dvigubai – iki beveik 63 hektarų. Tuo tarpu įstatymas kapinėms leidžia skirti ne didesnį kaip 40 hektarų plotą.
Šiaulių valdininkai ir politikų įžūlumas buvo pasiekęs neregėtas aukštumas – tvarkant kapinių dokumentus pačiame masyvo centre savininkams sugrąžinta 4 ha valstybei priklausančios žemės.
Politikų ir valdininkų dosnumo pliūpsnius sustabdė Kaune gyvenantis Česlovas Kairys.
Jis prieš ketverius metus pateikė dokumentus pakeisti savo turimo žemės sklypo Daušiškių kaime paskirtį ir leisti suformuoti sklypus gyvenamiesiems namams statyti.
Valdininkai pareiškė negalintys to padaryti: neva rengiamas detalusis kapinių planas.
Galiausiai paaiškėjo, kad 60 hektarų ribą peržengęs kapinių sklypas visiškai priartėjo prie kauniečio žemės ir pastaroji esą tapo bevertė – pateko į apsauginę zoną.
Vyriškis kreipėsi į teismą ir per kelerius metų įrodė savo tiesą: Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad per 200 tūkstančių litų kainavęs kapinių detalusis planas parengtas pažeidžiant įstatymą.
Kaunietis jau padavė ieškinį Šiaulių rajono savivaldybei ir prašo kompensacijos už patirtą žalą – 1,5 mln. litų.
Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl Šiaulių vadovai karštligiškai ėmė ieškoti išeičių.