Ramus bei tvarkingas Šėtos miestelis netikėtai atsidūrė visos Lietuvos dėmesio centre. Praėjusį savaitgalį savo noru iš gyvenimo čia pasitraukė 9 metų Artūras. Iš namų, kuriuose gyveno su dviem seserimis, broliuku, girtaujančia motina ir šios sugyventiniu, vaikas išėjo šeštadienio vakarą.
Pernakt namo negrįžusio ketvirtoko niekas nepasigedo, namiškiai manė, kad valgyti norėjęs ir maisto namuose neradęs berniukas nuėjo pas netoliese gyvenančią močiutę. Šeštadienį Artūro imta ieškoti, vaikas rastas pasikoręs. Gyvenimą berniukas baigė ūkiniame pastate.
Gyvenimo naštos palaužtas ketvirtokas pašarvotas Šėtos seniūnijos aktų salėje. Atsisveikinti su Artūru būriais traukė gimnazijos, kurioje jis mokėsi, moksleiviai. Dėl draugo netekties šokiruoti mokiniai verkė, kartu su jais raudojo mokytojai, berniuko draugai, kaimynai.
„Apie Artūrą galima atsiliepti tik labai gerai. Jis buvo guvus vaikas, mielai bendraujantis, mandagus, nuolatos šypsodavosi. Labai mylėjo gyvūnus, visus kaimo šunis išbučiuodavo. Kodėl jis žengė šį žingsnį, dabar sunku pasakyti, priežasčių reikėtų ieškoti šeimoje, kurioje jis augo“, – lrytas.lt sakė netoliese gyvenanti ir berniuką puikiai pažinojusi moteris.
Septynis vaikus pagimdžiusi velionio Artūro motina Rasa bei jos sugyventinis – puikiai pažįstami Šėtos seniūnijos socialinėms darbuotojoms. Du moters vaikai – 17-metis sūnus ir 18-metė dukra – gyvena su pirmuoju vyru. Iš Pelėdnagių seniūnijos į Šėtą Rasa atsikraustė prieš metus.
Alkoholiu piktnaudžiaujanti moteris apleistame, bankui įkeistame name apsigyveno kartu su 4 vaikais: 9 metukų Artūru, jo seserimi dvyne, 13 metų dukra ir 3 metukų sūnumi. Jauniausia jos dukra, kuriai dabar vos 2 metukai, gyvena Kaune, sutrikusio vystymosi vaikų centre.
Velionio močiutė lrytas.lt žurnalistui sakė, kad žengti lemtingą žingsnį jos anūką galėjo pastūmėti dėl nuolatinio skurdo sulauktos bendraamžių patyčios ir smurtas.
„Jis buvo labai lėtas, tas lėtumas jį ir pražudė. Ateidavo pas mane sumuštas, išvoliotas. Pats jis nemokėjo apsiginti, mokykloje jį gindavo sesuo dvynė“, – lrytas.lt pasakojo ilgą laiką girtuoklės dukros vaikus globojusi senolė.
Moteris negailėjo karčių žodžių alkoholiu piktnaudžiaujančiai, niekur nedirbančiai ir iš išmokų gyvenančiai dukrai.
„Namuose ji nieko nedaro, visus darbus nudirba vyriausioji dukra (13-metė mergaitė – red.). Vaikai ateidavo pas mane, sakydavo: „Močiutė, noriu valgyti.“ Kai papriekaištaudavau dukrai, ko ši vaikams valgyti neduoda, ji man šokdavo į akis“, – pasakojo nusižudžiusio berniuko senelė.
Gali būti, kad žengti lemtingą žingsnį vaiką pastūmėjo būtent dėl valgio kilęs konfliktas su girtavusia motina. Ne vienas žmogus Šėtoje pasakojo, kad šeštadienį berniukas ieškojęs motinos, užsukęs į barą, kuriame ji mėgdavo gerti alų, vėliau sutikęs ir prašęs valgyti.
„Kas dabar žino, ką ji pasakė sūneliui, kad jis pasikorė. Tai galėtų pasakyti tik ji viena“, – lrytas.lt sakė kaimynė.
Lrytas.lt žurnalistui velionio motinos pakalbinti nepavyko.
Į seniūniją, kur pašarvotas jos sūnus, moteris buvo užsukusi ryte, prie karsto neužsibuvo ir patraukė savais keliais. Jos nepavyko rasti ir namuose, kur ji galėtų būti, negalėjo atsakyti ir vietinio alaus baro darbuotoja.
Mokykloje vadino Saulute
Šėtos gimnazijos direktorė Antanida Likšienė lrytas.lt žurnalistui sakė negalinti rasti atsakymo, kodėl iš gyvenimo nusprendė pasitraukti ketvirtokas. Pedagogė atmetė velionio senelės kaltinimus, kad prie tragedijos galėjo prisidėti tariamos patyčios mokykloje. Direktorės teigimu, iš berniuko niekas nesityčiojo, gimnazijoje jis nebuvo mušamas.
„Artūras buvo geras, paslaugus, tvarkingas vaikas. Kartais jis paišdykaudavo, bet ar yra bent vienas berniukas, kuris nėra paišdykavęs? Artūras buvo labai mandagus, paslaugus, nuolat besišypsantis, jį bibliotekos darbuotojos vadindavo Saulute. Į mūsų biblioteką jis kartu su sesute ateidavo ruošti namų darbų. Ko gero namuose tam nebuvo sąlygų“, - sakė Šėtos gimnazijos direktorė A.Likšienė.
Direktorė sakė neturinti duomenų, kad velionis būtų patyręs bendraamžių patyčias bei smurtą.
„Nesakau, kad to nepasitaiko. Bet dėl šio vaiko nebuvo jokių kalbų. Manau, kad šeima tiesiog ieško kaltininko, tačiau aš esu tos nuomonės, kad nereikia ieškoti jokio kaltininko. Atsitiko kaip atsitiko, kaltinti nieko nenoriu, nei šeimos, nei savo kolektyvo“, - lrytas.lt sakė gimnazijos direktorė.
Pedagogė pripažino žinojusi, kad iš gyvenimo pasitraukęs moksleivis augo skurde, o girtuoklė motina ne itin rūpinosi savo vaikais.
„Nenoriu nei kaltinti, nei smerkti. Ta mama yra labai nelaiminga. Jeigu moteris neturi meilės vaikui, tai nėra nelaimingesnės moters. Neturiu moralinės teisės ją smerkti, negaliu sakyti kas kaltas – niekas čia nekaltas“, - sakė gimnazijos direktorė A.Likšienė.
Girtuoklei dukrai – kartūs motinos žodžiai
Prie pašarvoto anūkėlio karsto gedinti vaiko senelė negailėjo karčių žodžių savo dukrai, septynis vaikus pagimdžiusiai, tačiau jais rūpintis nenorinčiai Rasai.
„Nebijau nei kiek, tegul mane Dievas koroja kiek nori“, - tarsi priesaiką sakė Artūro senelė.
Moteris patvirtino Šėtos miestelyje sklandančias kalbas, jog girtaujančios Rasos vaikai neretai būdavę alkani, o motina jais nesirūpindavo. Pasak velionio berniuko senelės, alkį bei nepriteklių jos dukters vaikai kentė ne dėl maisto produktų stygiaus, bet dėl mamos apsileidimo. Į alkoholį įnikusi 38 metų moteris tingėdavo vaikams gaminti valgį.
„Esu pasodinusi morkų, kopūstų, burokėlių. Paimtų, mišrainytes vaikams padarytų, užkonservuotų. Atsiprašau, jinai nieko nedaro, prisigeria ir guli. Viską daro ta mergytė, kuriai dabar 13 metų. Ir kelnes vaiko prikakotas plauna, kitus darbus neatsitiesdama dirba“, - guodėsi moteris.
Šėtoje gyvenanti Rasos mama kelis metus globojo savo dukros vaikus. Vėliau dėl pablogėjusios sveikatos ji laikinosios globos atsisakė, o kaimynystėje esančiame namelyje kartu su sugyventiniu apsigyveno dukra. Deja, mažamečiai vaikai laimės pas mamą nerado, nuolatos eidavo pas senelę, prašydavo valgyti.
Iš pašalpų gyvenę ir tris vaikus auginę sugyventiniai prisidurdavo dirbdami pas ūkininkus. Gautus pinigus išleisdavo ne gardesniam kąsniui, bet svaigalams. Po darbymečio septynių vaikų motina Rasa nuolatos lankydavosi vietos bare, kur su vietos alkoholikais gerdavo pigų, tačiau stiprų alų.
„Praėjusią savaitę, sekmadienį Rasa su sugyventiniu pas tokį žmogų rinko obuolius. Jis parlėkė gal 15 val., o jinai – tik pirmadienio popietę visa girta. Nuėjau, sakau, ar tu neturi vaikų, eik jiems valgį gaminti. Dukra tada man pasiūlė „į galvą“. Manote man širdies neskauda? Dieve mano kaip aš tų vaikelių gailiu“, - širdgėlą liejo anūko netekusi, į alkoholio liūną įklimpusios Rasos motina.