Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, Lietuvoje neįprasta
kalbėti apie korupciją tarp verslininkų, kalbama nebent apie
kartelinius susitarimus ar nesąžiningą konkurenciją.
„Dažniausiai susidaro įspūdis, kad mūsų teisėsaugos
atstovai, antikorupcininių iniciatyvų teikėjai turi omenyje
viešąjį sektorių ir politikus, kai kalba apie korupciją, bet
korupcija gali egzistuoti ir tarp bendrovių. Kartais būna taip, kad
vienas verslininkas bando daryti įtaką kitam, pavyzdžiui, kad jis
atsisakytų dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse arba atsisakytų
jau laimėtos sutarties ir siūlo tam žmogui kokį nors atlygį. Ir
čia nukenčia mokesčių mokėtojai, nes tai gali reikšti, jog mes
su jumis mokame didesnę kainą už tai, kad kažkas daro viską ne
taip efektyviai, kaip galėtų“, - BNS sakė S.Muravjovas.
TILS taip pat pažymi, kad Lietuvoje „vis dar nesukurta tinkama
pranešėjų apsaugos sistema ir būtina ne tik stiprinti teisinę
asmenų, pranešančių apie galimus korupcijos atvejus, apsaugą, bet
ir sukurti tinkamas technines sąlygas saugiai pranešti“.
Be to, TILS vertinimu, „bendrovės Lietuvoje dažniausiai
baudžiamos palyginus švelniomis bausmėmis, tad kyla klausimas, ar
už korupcines veikas nubaustos įmonės jaučia pakankamas pasekmes,
atgrasančias jas nuo panašių veiksmų ateityje“.
Šias pastabas TILS išdėstė ataskaitoje apie Jungtinių Tautų
Konvencijos prieš korupciją įgyvendinimą Lietuvoje.
Už šios Konvencijos įgyvendinimo priežiūrą bei oficialios
įgyvendinimo ataskaitos parengimą Lietuvoje atsakinga Teisingumo
ministerija, tačiau, TILS teigimu, ji nekviečia visuomenės
dalyvauti šioje veikloje, todėl TILS šiuo klausimu ir parengė
savo ataskaitą.
„Konvencijoje pripažįstama, kad korupcijos prevencija ir kova su
ja yra visų valstybių pareiga. Kad jų pastangos šioje srityje
būtų veiksmingos, jos turi bendradarbiauti tarpusavyje,
užtikrindamos ir pilietinės visuomenės, nevyriausybinių
organizacijų bei privataus sektoriaus įsitraukimą ir dalyvavimą.
Nors šių grupių dalyvavimas nėra privalomas, pilietinės
visuomenės įtraukimas į Konvencijos įgyvendinimo priežiūrą yra
laikomas viena iš prielaidų, užtikrinančių atskaitomybę bei
skaidrumą“, - įsitikinęs TILS.
Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Konvenciją prieš korupciją
2006 metais. Ja siekiama suvienodinti korupcinių veikų supratimą
pasaulyje bei užtikrinti sėkmingą šalių bendradarbiavimą,
kovojant su korupciniais nusikaltimais.
Kokiu mastu Konvencija įgyvendinta atskirose valstybėse, ar tinkami yra teisės aktai, ar efektyvi teisinė praktika, bus vertinama keliais etapais. Burtų keliu atrinkus šalis, kurios pateks į pirmąjį vertinimo etapą, ir valstybes, kurios tą vertinimą atliks, Lietuva buvo viena pirmųjų, kuriai pasiūlyta kartu su Belgija įvertinti, kaip kovoti su korupcija sekasi Ispanijai. Kartu mūsų šalis pateko į pirmųjų vertinamųjų gretas, o ją vertinti burtai lėmė Rusijai ir Egiptui.
Pasak teisingumo viceministro Gyčio Andrulionio, JT sekretoriato, Rusijos ir Egipto atstovai šiuo etapu vertina, kaip mūsų šalis įgyvendina JT konvencijos prieš korupciją skyrių „Kriminalizavimas ir teisėsauga“ bei „Tarptautinis bendradarbiavimas“ nuostatas. Svečiai susitinka su Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Teisės instituto specialistais.
Po tris dienas truksiančio vizito vertintojai parengs ataskaitą, kurią suderinus su Lietuva pateiks JT. Galutinių išvadų tikimasi sulaukti iki šių metų pabaigos.
Teisingumo ministerija Vyriausybėje yra atsakinga už kovos su korupcija priemonių koordinavimą. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius vadovauja Tarpžinybinei komisijai kovai su korupcija koordinuoti.