Aferistų taikinys buvo ne namuose, o bankų sąskaitose laikomi žmonių pinigai.
Klaipėdos policija, bendradarbiaudama su kitų šalies miestų pareigūnais, nustatė, kad įvairiose vietovėse veikę sukčiai apsimetinėjo nusikaltimų tyrėjais ir bankų darbuotojais.
Aferistai iš žmonių išpešdavo reikiamą informaciją, kad galėtų įsibrauti į jų bankų sąskaitas. Nukentėjusiems padaryta bendra žala siekia daugiau kaip 50 tūkst. litų.
Gauja nuskriaudė ir žinomo muzikos kūrėjo bei atlikėjo Deivydo Zvonkaus motiną klaipėdietę Janiną Zvonkuvienę – ji neteko 15 tūkst. litų.
Pateko į sukčių voratinklį
J.Zvonkuvienei paskambinę sukčiai apsimetė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais. Jie iš kažkur buvo sužinoję, kad klaipėdietė naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis.
Aferistai moteriai telefonu pradėjo aiškinti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas – esą jos banko sąskaita kažkas neteisėtai naudojasi, per ją gali būti plaunami nedorai įgyti pinigai.
Iš pradžių J.Zvonkuvienė tuo nepatikėjo, bet sukčiai net kelias dienas ją rėmė prie sienos, kad padėtų teisėsaugai.
Palūžusi moteris atskleidė prisijungimo prie savo asmeninės banko sąskaitos kodus.
Po kiek laiko patikrinusi savo sąskaitą moteris suprato, su kuo bendravo telefonu. Pasinaudoję išviliotais duomenimis sukčiai iš J.Zvonkuvienės banko sąskaitos pagrobė 15 tūkst. litų.
Gaujos vadeivos – kaliniai
Nusikaltėliai veikė Kaune, Kėdainiuose, Šiauliuose, Alytuje, Ukmergėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Ignalinos rajone.
Teisėsaugininkai įvairiose šalies vietovėse sulaikė 11 asmenų, kuriems pareikšti įtarimai dėl padarytų nusikaltimų. Kratos atliktos ir Alytaus pataisos namuose, kur bausmes atlieka lyderiai.
Įtariamųjų namuose aptikti mobilieji telefonai su SIM kortelėmis, kompiuterių, interneto modemai, elektroninės bankininkystės slaptažodžiai, kodai, atliktas operacijas patvirtinantys dokumentai.
Už grotų sėdinčių vadeivų nurodymus vykdę jų parankiniai internetu prisijungdavo prie bankų tinklalapių, žmonių santaupas pervesdavo į kitas sąskaitas, paimdavo ir perduodavo grynuosius pinigus.
Naujas vaidmuo – bankininkės
Atskleista ir nusikalstamos veiklos schema, kuria naudojosi sukčiai siekdami užvaldyti svetimus pinigus. Duomenis apie gyventojų vardus, pavardes, jų laidinių telefonų numerius sukčiai dažniausiai sužinodavo iš viešų informacijos šaltinių.
Paskambinę žmonėms jie prisistatydavo nusikaltimus tiriančių tarnybų pareigūnais, pranešdavo, kad per jų banko sąskaitas plaunami pinigai, ragindavo atvykti į teisėsaugos įstaigas.
Sukčiai žmones telefonu sujungdavo su tariamomis bankų darbuotojomis. Šios artistės aiškindavo, neva iškilo kažkokių problemų dėl jų sąskaitų – prašydavo padėti tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Po to apsimetėliai pareigūnai ir bankininkai pranešdavo žmonėms pačią svarbiausią naujieną – užkirsti kelią nusikaltimui bus galima tik tada, kai bankas „blokuos arba įšaldys” jų asmenines sąskaitas.
Siūlėsi apsaugoti sąskaitas
Įtikinti, kad tariamiems STT pareigūnams nurodžius prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų duomenis sąskaitos bus apsaugotos, žmonės aferistams telefonu atskleisdavo slaptažodžius ir kodus.
Sukčiai to ir laukdavo – Klaipėdoje, Palangoje ir aplinkiniuose rajonuose atskleista 17 tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų.
„Mes niekada neprašome žmonių prisijungimo prie banko sąskaitų duomenų ir jais nesinaudojame”, – pažymėjo Klaipėdos apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vadovas Valdas Narutavičius.
Iš gyventojų banko sąskaitų iššluota daugiau nei 50 tūkst. litų suma nėra galutinė – pareigūnai tęsia pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Sukčiai mulkino įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Jais patikėjusi viena juvelyrė, kurios sūnus banke dirba finansų analitiku, savo sąskaitoje pasigedo kelių tūkstančių litų.