Valstybės kaltinimą palaikiusio prokuroro Gedgaudo Norkūno apeliaciniame skunde pateikiami teisiniai argumentai, kodėl nusikalstamos veikos imitacijos modelis (NVIM) kaltinamiesiems šioje byloje buvo taikytas pagrįstai ir teisėtai.
Prieš pradėdami operatyvinį tyrimą ir NVIM panaudojimą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai neprivalėjo turėti konkrečių duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokiu atveju jie turėtų pradėti ne operatyvinį, o ikiteisminį tyrimą.
Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu su teisėsauga bendradarbiavęs Vilniaus m. tarybos narys Vidas Urbonavičius ar STT pareigūnai būtų kurstę, provokavę G.Kazaką ir A.Butkevičių duoti kyšį. Kaltinamieji nusikaltimus padarė ne provokuojami, o savo valia, siekdami nusikalstamų tikslų.
Siūloma naikinti nuosprendžio dalį, kurioje A.Butkevičius išteisintas dėl 2 nusikalstamų veikų padarymo, G.Kazakas išteisintas dėl 3 nusikalstamų veikų padarymo, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Vilniaus apygardos teismo prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir sugriežtinti bausmes – G.Kazakui skirti 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę bei 50 MGL dydžio (6,5 tūkst. Lt) baudą, o A.Butkevičių nuteisti pusantrų metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.