Nustatyta, kad 2008–2009 metais verslininkas, bendrininkaudamas kartu su savo žmona bei šeimos drauge, suklastojo dokumentus. Tarp jų buvo darbo sutartys, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai.
Suklastotuose dokumentuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą, įsipareigojimus juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu suklaidindamas Sodrą ir neteisėtai gaudamas motinystės bei motinystės pašalpas.
„Apgaulė paaiškėjo tiriant įmonės ūkinę – finansinę veiklą, nustačius, kad nesant jokių pagrįstai pakitusių duomenų apie įmonės darbo apimtis bei pajamas, darbo užmokestis dviem besilaukiančioms darbuotojoms buvo pakeltas atitinkamai nuo 600 iki 6 600 litų ir nuo 700 iki 7 000 litų“, – teigia šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Laura Golubkienė.
Tyrimo metu taip pat buvo išsiaiškinta, kad darbo santykiai buvo sukurti fiktyviai, siekiant suklaidinti valstybės institucijas, kad apgaule gauti motinystės išmokas.
Prokurorei pavyko nustatyti ir įdomių faktinių aplinkybių, kaip pavyzdžiui tai, jog viena iš kaltinamųjų neva dirbo įmonėje nuotoliniu būdu, pati būdama Didžiojoje Britanijoje.
Teismas už įvykdytas nusikalstamas veikas neskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmių, o atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad auginami mažamečiai vaikai, kaltinamuosius nubaudė baudomis ir laisvės apribojimo bausmėmis.
Pasak valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio, kaltinamieji teisme pilnai pripažino kaltę, buvo nuoširdūs, apgailestavo, kad tokiu būdu siekė sukčiauti valstybės ir kitų motinystės pašalpas gaunančių asmenų, sąskaita, savo iniciatyva patys sugrąžino jau spėtą pasisavinti 60 tūkst. litų sumą, todėl, valstybinio kaltintojo nuomone, teismas jiems skyrė proporcingas ir teisingas bausmes.